Kibinai

Na ką, senokai berašiau čia kažką... Gaminimo įkvėpimas man būna bangomis - tai jis yra, tai ne. O šiandien kažkaip jis atplaukė kaip koks cunamis į mano virtuvę.

Draugė vis kepa ir kepa kibinus, vis valgau ir valgau pas ją :)) tai Manvis užsiminė: "O kada pati kibinus iškepsi?" Kadangi per Irinos gimtadienį mačiau kaip ji juos gamina, tik žiūrėjau ne su ta mintim, kad ir pati kepsiu, tai neįsidėmėjau kiek ir ko ji ten deda. Tai visagalis internetas padėjo atgaminti receptą.

O šiandienos desertas - aguoniukas. Jo paragavau draugų namuose (parduotuvinį), o viską juk įmanoma pasigaminti ir namie, bet apie jį - kada nors vėliau kitas dienoraštis.

Kibinų tešlai naudojau:

• 1 kg 550D miltų;
• 450 gr EVE margarino (su juo gaunasi ne tokie kieti kibinai. Pati naudojau Vilniaus margariną, tai šiek tiek galėjo būti minkštesni);
• 4 kiaušiniai;
• 200 gr riebios grietinės (mažas indelis);
• žiupsnelis druskos.

Tikrieji kibinai gaminami iš mielinės tešlos, bet net Trakuose gamina iš tokios pat kaip aš dariau.

Kibinų įdarui naudojau:

• 1 kg 50/50 kiaulienos/jautienos faršo (pas mane buvo jo 1200 gr, tai iš likusio sėkmingai iškepiau netikrą zuikį);
• 4 vidutinio dydžio svogūnus! Svogūnų jokiu būdu nereikia gailėti, nes jie sukepa, o svogūnai turi LABAI gerai jaustis kibinuose;
• 50 gr to pačio margarino;
• prieskonių pagal skonį (aš naudojau labai nemažai mairūno).

Gaminimo eiga: Pirmiausia gaminame tešlą. Imam didelį bliūdą, supilam visus miltus, imam margariną, supjaustom gabaliukais ir dedam į tą patį bliūdą pas miltus, įberiam žiupsnelį druskos. Viską sutrinam rankom, kad sviestas gerai pasiskirstytų po tešlą. Jeigu trinant lieka mažų sviesto gabaliukų - nieko tokio, svarbu, kad sviestas pasiskirstytų tolygiai. Nereikia ir persistengti. Tada imam 3 kiaušinius (pas mane jie buvo tikrai dideli, tai į tešlą dėjau 3 ir vieną pasilikau aptepimui), juos įmušam į tešlą, sudedam grietinę. Ir vėl viską maišom rankom, minkom, maišom, minkom :) kol tešla nebelips prie rankų ir neliks nesuminkytų miltų. Gerai išminkytą tešlą dedam į šaldytuvą pastovėti kol pasigaminsim įdarą.

Imam faršą ar kitą pasirinktą mėsą (kapotą, pjaustytą ar dar kaip kam patinka), sudedam 50 gr margarino. Nusilupam svogūnus ir supjaustom kubeliais (ne per smulkiai, kad nesukeptų per daug). Mėginau pjaustyti su blenderiu, nes labai jau ašarojau daug, bet per smulkiai gavosi, tai teko pabaigti rankom pjaustyt :) Neišsigąskit, kai atrodys, kad čia labai jau daug tų svogūnų - jų nebus per daug. Kai supjaustom - beriam į faršą, pridedam irgi nemažai visokiausių prieskonių pagal skonį, druskos. Viską gerai sumaišom. Vėl gi maišiau su rankom, nes su tais šaukštais, tai daugiau terlionės negu tolko. Įdaras paruoštas.

Traukiam iš šaldytuvo tešlą ir formuojam maždaug vienodo dydžio rutuliukus (jų turi gautis apytiksliai 30). Patogiau juos iškart susiformuoti, negu, kad paskui liks tešlos ar jos neužteks ar kibinai bus per maži ir pan. Kai tešla padalinta į lygias 30 dalių, galim pradėt formuot kibinus. Imam tešlos rutuliuką, jį kiek paspaudžiam ant stalo, iškočiojam su kočėlu, dedam paruoštą įdarą, labai gerai užspaudžiam kraštus ir formuojam pynutę. Man ji nesigavo labai graži, bet nuo to skonis nesuprastėjo :) Bet ir tai, kaip pirmam blynui, tai labai manau neblogai pavyko :) Va, suformuojam visus 30 kibinų, įkaitinam orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros. Skardą išklojau kepimo popieriumi, sudedam kibinus. Išplakam vieną likusį kiaušinį ir juo aptepam visus kibinus, kad iškepę butų ne tik skanūs, bet ir gražūs. kai orkaitė įkaista - pašaunam kibinus ir kepam 30-35 minutes, kol gražiai parus.

Internete teko skaityti, kad sudėjus kibinus į skardą, reikia padaryti po kelias skylutes su dantų krapštuku, kad kibinai nesusproginėtų ir kad neišbėgtų susikaupęs skystis. Pati to dar nebandžiau, bet kitą kartą kai kepsiu - būtinai pamėginsiu, nors ir dabar sutrūko vos keli kibinai.

Jeigu reikia vizualinės informacijos - puikiai susuktas "filmukas" apie kibinų gaminimą. Receptas kiek skiriasi nuo manojo, bet labai nedaug, tai galit žvilgtelėt, kad aiškiau būtų.

Taigi, traukiam skaniai apskrudusius kibinus iš orkaitės ir bėgam gamintis sultinio, kol šiek tiek atauš, kad galima būtų skaniai valgyti :)

Skanaus!

Sumuštinukai su baltojo pelėsio sūriu ir uogiene

Dabar gyvenu mintimis apie kačiuką, tai net sunku prisėsti ir nuveikti ką nors su juo nesusijusio. Taip, nusprendėme, kad mums reikia namie kažko šilto, mielo, kad visada pasitiktų, praskaidrintų nuotaiką, kad būtų kuo rūpintis. Po ilgo kelio iki kompromiso (man patinka persai, ilgaplaukiai, o jam patinka trumpaplaukiai, su "katinišku" snukučiu) visgi nusprendėme, kad ieškosime Rusų mėlynojo. Mhm, to grakštaus, nepaprasto grožio ir atsidavusio šeimininkams, kačiuko. Tai nebuvo impulsyvus sprendimas, daug skaičiau apie visas veisles, o ir šiaip žiūrinėjau prieglaudose kokie kačiukai yra, bet ten jeigu būna mažiukų, tai labai greit jie suranda namus. Po ilgų skaitymų iki išnaktų, visgi supratau, kad perso niekada nenorėčiau turėti, ir svarstėm apie Rusą ir Britą. Bet nusprendėm, kad visgi rusai arčiau širdies, kaip bebūtų :):) Taigi, kačiukas atsikraustys pas mus gyventi gegužės mėnesį. Vos tik FB užsiminiau, kad skaitinėjuos apie rusus, pažįstama parašė, kad jos draugė kaip tik pardavinėja vieną kačiuką. Gimęs kovo 8 d. :) taigi prie mamos turi būti 2-3 mėnesius, kad įgautų pakankamai imuniteto, išmoktų iš mamos pagrindinių dalykų. O per tą laiką kaip tik ir įsigysim viską, ko kačiukui reikės (drąskyklę/laipynę gaminsim patys). Pasižadam mylėti, atsakingai auginti ir rūpintis :)

O dabar apie maistą... kuriam lieka vis mažiau laiko :)

Mėgstantiems pelėsinį sūrį... Niekada nebūčiau pagalvojus, kad jis gali būti patiekiamas ant sumuštinio su uogiene. Bet uogienė ir sūris pasirodo labai labai dera!

Taigi imam sumuštinių baltą duoną, pjaustom balto pelėsio sūrį (naudojau savo mėgstamiausią - su graikiškais riešutais). Duoną truputį paskrudinam (aš tai dariau orkaitėj), kai mačiau, kad jau beveik apskrudo, uždėjau supjaustytą sūrį ir dar truputį palaikiau orkaitėj, kad sūris išsilydytų. Traukiam lauk, dedam ant viršaus mėgstamos uogienės ar džemo ir...

Skanaus!

P.S. Gal kas turi kokių variantų dėl kačiuko vardo?

Salotos su rūkyta vištienos krūtinėle

Kiekvieną dieną norisi vis ką nors įdomaus ir vis ką nors kitokio sugalvoti pagaminti pietums. Bet kartais vis pritrūksta idėjų ar žinių tam. Knaisiojausi po visagalį internetą ieškodama ką nuveikti su rūkyta vištienos krūtinėle (o kaip gi ji atsirado pas mus namie? Čia vienas iš tėčio atgabentų skanumynų, kad vaikas nemirtų badu :))) ). Ir labiausiai akį patraukė tos salotos visokios, bet juk vyro nepamaitinsi vien su salotom, juk reikia ir kažko karšto, labiau mėsiško. Tada pasinaudojau visagaliu facebook'u ir ten klausiau liaudies ką galima skanaus pagamint su šiuo produktu. Gavau kelis įdomius pasiūlymus, bet visgi kažkodėl apsistojau ties mišraine. O kuo mišrainė skiriasi nuo salotų? Čia tarp kitko toks pamąstymas... Kuris pavadinimas šiam patiekalui labiau tinka? Hm.

Taigi, mano "vyras" (oficialiai ne vyras, bet giminė tokia, na, ne moteris :) ) šiandien turės išgyventi be karšto patiekalo. Jeigu ką, visada šaldytuve yra užšaldytų naminių koldūnų :))

Mano salotų variantui reikės:

• Pusės rūkytos vištos krūtinėlės ar bet kurios kitos rūkytos vištos dalies;
• Trijų pomidorų;
• Trijų marinuotų agurkų;
• Pusės indelio konservuotų kukurūzų;
• Pusės galvutės česnako;
• Baltos sumuštinių duonos;
  
• Trupučio poro;
• Šviežiai maltų pipirų;
• Majonezo.

Paruošimas būtų toks: Vištieną (nulupus odą ir iškaulinėjus), pomidorus, agurkus supjaustom kubeliais. Česnakus pjaustom kiek smulkiau nei kubeliais :) Porą smulkinam žiedukais. Viską dedam į dubenį, įdedam kelis šaukštus majonezo, sumalam pipirų ant viršaus, viską gerai išmaišom. Tada kišam duoną į orkaitę keliom minutėm, paskui apverčiam, kad apskrustų iš abiejų pusių (žiūrim, kad nesudegtų!). Apskrudusią traukiam lauk, atvėsinam, supjaustom norimo dydžio kubeliais, užbarstom ant paruoštų salotų ir...

Skanaus!

Mmmm...

Kepti obuoliai

Nusipirkote nelabai kam tikusius obuolius? Atsibodo įprastas obuolio skonis? Tada Jums kaip tik tinka kepti obuoliai!!! :)))

O šiaip prisiminiau kaip močiutė prieš kelias savaites nusipirko nelabai kokius obuolius (labai kietus), tai kad jų neišmesti - išsikepė. Aš atsimenu, kai maža buvau, man irgi kepdavo obuolius. Tai pamaniau, kodėl gi ne? Ir kaip tik tėtis atvažiavo aplankyt, atvežė visokių gardumynų (tarp jų ir obuoliai).

Internete prisiskaičiau visokiausių įmantrių receptų kaip tuos obuolius galima iškepti, bet pasinaudojau pačiu paprasčiausiu - močiutės patarimu. Ingridientus visada namie galima rasti pas kiekvieną, o ir pagamint labai paprasta.

Imam kiek tik širdis geidžia obuoliukų, nuplaunam, perpjaunam pusiau, išskaptuojam sėklas. Tada aš bėriau ant vienos puselės rudąjį cukrų ant viršaus, o ant kitos puselės šaukštelį medaus. Aš kepiau mikrobangų krosnelėj, bet aišku skaniau ir sveikiau kepti orkaitėje. Bet kam dėl vieno obuolio deginti šitiek elektros... :) Kai iškepa obuoliukai (matosi pagal cukrų/medų ir patį suminkštėjusį obuolį) galima užsibarstyti cinamono, kad gardžiau būtų :) Arba valgyti su šokolado kremu.
Tai vat toks labai paprastas receptukas, kai norisi kažko saldesnio ir nesinori išmesti obuolių, arba jie tiesiog yra atsibodę.

Skanaus!

Šonkauliukai amerikietiškai

Visgi pabuvimas Amerikoje davė nemažai naudos ir kulinarijos srity. Ten teko ragauti pačius skaniausius keptus šonkauliukus (ribs). Ir kavinėse ir namie. Taigi nusižiūrėjom kaip jie yra paruošiami ir jau ne kartą gaminomės namie.

Visų pirma reikia juos nusipirkti :)) kadangi pas mus Lietuvoj yra labai daug mėsos prie jų, tai geriausia yra nusipirkus kiek apipjaustyti, padalinti į mažesnes dalis, kad lengviau būtų juos pagamint. Šį kartą kepėm "cielus" gabalus, bet vėliau vistiek teko supjaustyti. Tai geriau tai padaryt iš anksto, prieš marinuojant.

Marinuoti galima visaip kaip širdis geidžia. Mes išprieskoniavom, įtrynėm su česnaku ir užpylėm Jack Daniel's Barbecue Sauce (kepsnių padažu). Per naktį jie ten smagiai marinavosi, o šiandien įkišom į puodą ir reikia, kad jie visų pirma gerai išvirtų. Verdam kokią gerą valandą, kad mėsa jau beveik plėštųsi nuo kaulo.

Kai šonkauliai išverda, įkaitinam orkaitę iki 240-250 laipsnių, dedam šonkaulius ant grotelių (po grotelėmis būtinai reikia įdėti dar ir skardą, nes lašės padažas, o skardą lengviau paskui išplaut nei pridegusią visą orkaitę), ištepam viršutinę pusę barbecue padažu ir kepam kokias 10 minučių, kad padažas gerai apskrustų. Paskui apverčiam, vėl ištepam, kepam vėl kol apskrus. Tada tą tepliojimą ir kepimą galima pakartot kelis kartus, kad padažo būtų gausiai pritepta, jis duoda visą pagrindinį skonį. Kai jau manote, kad užtenka, aptepkite dar kartą ir dėkit į lėkštę :)

Garnyrui puikiai tinka mūsų lietuviška obuolienė (deja šiandien jos neturėjau, reiks būtinai iš močiutės atsivežti), bulvytės ar rauginti kopūstai. Reikia truputį atsverti tą padažo saldumą. Ir labai labai norėjosi daržovių šviežių... Mmm... Bet taip ir būna, kai nėr laiko (ar šiaip tingisi) važiuoti iki parduotuvės.

Su Lietuvoj parduodamu kepsnių padažu kepti šonkaulių dar nemėginau, tai net nežinau koks ten jo skonis, bet manau turėtų irgi gautis pakankamai skaniai. Kas išmėgins - labai būtų malonu sulaukti komentarų :)

Skanaus!

French Toast

Yra begale būdų kaip pasigaminti tą žymų French Toast'ą. Jau anksčiau rašiau apie cinamoninį jo variantą, o tuo pačiu gaminau ir paprastą, tai kartu įdėsiu ir jo receptuką. Jis ne toks saldus, puikiai tinka pusryčiams ar kaip desertas su saldesniais ledais.

Reikės: (tokio kiekio užtenka visai armijai pavalgyti arba galima plakinį atsidėti kitiems pusryčiams)

• Sumuštinių duona ar batonas (geriau kiek pastovėjęs, padžiuvęs, nes mūsų duoną pjausto labai plonai, ir šiaip yra išpūsta ir minkšta, o mums reikia kiek kietesnės. Pati naudojau minkštą, tai nuotraukoj matosi, kad būtų geriau kiek pastovėjus);
• 200 ml pieno;
• 2 kiaušiniai;
• keli lašeliai migdolų esencijos (suteikia labai malonų kvapą);
• cukraus pudros (jei norisi bent kažkiek saldumo);
• gabalėlio sviesto.
  

Išplakam kiaušinius su pienu, įlašinam esencijos, išmaišom. Įkaitinam keptuvę su sviestu, pamirkom batoną iš abiejų pusių plakinyje po kelias sekundes (kad nepermirktų) ir dedam į keptuvę. Kepti reikia ne ant kaitriausios ugnies, nes paviršius greit apdegs, o vidus neiškeps. Ant elektrinės viryklės naudojau 6-7 ugnį. Ir kepam kol gražiai apskrus iš abiejų pusių.

Patiekiam su ledais ar apibarsčius cukraus pudra.

Skanaus!

Cinamon French Toast

Kaip gera išsidrėbti ant sėdmaišio prie lango ir matyti kaip saulutė šildo... O dar skaniai pavalgius (persivalgius)... :)) Ir taip sąžinę graužia, nes reikia mokytis. O taip tingisi... Mieliau pasikuisiu virtuvėj ar susitvarkysiu namus ar dar bet ką gero nuveiksiu.
Na dabar apie linksmesnį dalyką - maistą. Vakar benaršydama internete prisiminiau paaaaatį skaniausią French Toast'ą kokį tik esu gyvenime valgius. Deja turbūt niekada nebeteks man jo paragauti. Jis buvo patiekiamas pusryčiams vienam mažam, labai jaukiam Amerikos viešbutyje pusryčiams. Mes jį darydavom kaip ir įprastai, su pienu, kiaušiniu, lyg ir nieko ypatingo, kepdavom ant keptuvės su sviesto gabalėliu, bet visa esmė slypi tame, kad ten buvo speciali duona - cinamoninė. Kaip pas mus yra cinamoninės bandelės, tai ten kažkas panašaus, tik duona ir su žymiai daugiau cinamono. Kažkas nepaprasto... Dar dabar atsimenu tą skonį. Tai va, sugalvojau, kad reikia ir man pasigamint pusryčiams tokį, ar bent panašų, skanėstą.

Ingridientai:

• 200 ml pieno;
• 2 kiaušiniai;
• sumuštinių duona ar batonas (geriausia, kad būtų kiek pastovėjęs/padžiuvęs, nes jeigu perkam supjaustytą, tai riekelės kiek per plonos-per minkštos);
  
• cinamonas pagal skonį;
• rudas cukrus;
• ledų kaušelis (jie čia būtų laaaabai tikę, bet deja namie jų nebuvo).

Paruošimas labai paprastas. Suplakam kiaušinius su pienu, įberiam cinamono, pamaišom. Tada įkaitinam keptuvę su gabalėliu sviesto. Imam batoną, dedam į plakinį, palaikom kelias sekundes, apverčiam, vėl kelias sekundes palaikom ir dedam į keptuvę. Kepti reikia ne ant karščiausios ugnies, nes išorė apsvils, o vidus liks neiškepęs. Aš su elektrine virykle kepiau ant 6-7 karštumo ugnies. Kai įdedam batoną į keptuvę - pabarstom ruduoju cukrumi. Kai viena pusė apkepa, apverčiam ir pabarstom kitą pusę cukrumi. Ir kai gražiai apskrunda traukiam lauk ir skanaujam su ledais ar plakta grietinėle ar dar kuom patinka. Kadangi gaunasi pakankamai saldu, tai labai tinka prie arbatos be cukraus ar kavos.

Skanaus!

Naminiai koldūnai

Eilinį kartą landžiojau internete, skaitinėjausi receptus ir varvinau seilę. Ir akį patraukė "Ką suvalgyti?" puslapiukas su savo "kiniškais" receptais :)) Traški apelsininė vištiena... Mmmm... Reiks būtinai pamėginti! Bet toliau besiknaisydama radau naminių koldūnų receptą. Ir prisiminiau, kad kažkada pirkom koldūnų "aparatą"/lentą ar kaip čia pavadint (tiksliau aš išzyziau, kad mums tikrai jos reikia, nes reiks kada nors pasigamint naminių koldūnų) ir atsiminiau, kad draugas vos ne kasdien kartoja: "Kada darysim naminius koldūnus?" :)) Ir kaip tik man bevartant tą receptą, draugas grįžo namo ir aš jį pasitikau su tokiais žodžiais: "Ar nori šiandien pietums naminių koldūnų?" Tai net ilgai neteko įkalbinėti, kad nubėgtų iki parduotuvės mairūno paieškot, kurio namie neturėjom, bet deja ir mūsų "prabangioji" parduotuvė jo neturėjo. Bet užtai nupirko net kelių rūšių kitokių prieskonių mišinių, kurių sudėtyje yra mairūno :)) Taigi, ilgai nelaukus...

Tešlai reikės:

• 450 gr.miltų;
• 200 ml.pieno ar vandens;
• 1 didelis kiaušinis.

Įdarui:

• 500 gr.faršo;
• 3 v.š. pieno;
• 3 v.š. mairūno (jis būtinas! Kadangi jo neturėjom, dėjom 4 v.š. prieskonių maltai mėsai);
• Žiupsnelis druskos ir pipirų.

Pirmiausia pasiruošiam įdarą. Į faršą suberiam pipirus, mairūną, žiupsnelį druskos ir įpilam 3 v.š. pieno.

Tešlą paruošti taip pat labai paprasta, tik svarbiausia nepadauginti miltų, kad nesigautų labai kieti. Mes tešlą minkėm su kombainu. Tai įmušėm kiaušinį, supylėm pieną ir po truputį bėrėm miltus. Bet antrą "porciją" darėm su rankom (nes faršo daugiau turėjom, tai darėm per du kartus), tai gal net sakyčiau tešla gavosi geresnė. Kai tešla išminkyta, imam nedidelį tešlos gabaliuką ir stengiamės iškočioti kuo ploniau (na, ne permatomai, bet plonai), tada dedam iškočiotą blyną ant formos ir metas dėlioti faršą. Mėsą reikia dėti taip pat nedideliais gabaliukais, kad neišlįstų per kraštus ir gražiai tilptų į skylutę. Lengviausia faršą sudėlioti ne jokių šaukštų pagalba, o pirščiukais :P


Kai vat šitaip sudėliojam mėsytę, iškočiojam antrą tokio pat dydžio blyną ir dedam jį ant viršaus. Tada drąsiai imam kočėlą ir stipriai prakočiojam per tuos koldūnus, kad koldūnų kraštai atsiskirtų (kad matytųsi forma). Nuimam šoninę tešlą, ją panaudosim kitiems koldūnams gaminti. Apverčiam formą ir gerai pakratom, kad iškristų koldūnai. Jeigu sunkiai krenta (kaip buvo mum pirmą kartą, vadinasi gali būti tešla kiek per storai iškočiota), tada su pirštu padedam jiems iškristi. Kadangi koldūnų gaunasi tikrai daug, dalį išverdam paskanauti, o kitus lengvai apibarstom miltais, kad ne taip suliptų, sudedam į dėžutes ar maišelius ir užšaldom.

SKANAUS!


Rekomenduoju vien todėl, kad pagaminti itin paprasta, gaunasi tikrai skanūs (juo labiau, gali kiekvienas pasidaryt pagal savo skonį), o parduotuvėj juk nežinia ką ten nusiperkam...

Bandelės su cinamonu

Namai kvepia cinamonu.... :} O cinamoninės bandelės primena "Ryto" vidurinės mokyklos laikus... Ten jos tikrai būdavo skanios! Bet naminės... Na, ką jau čia pasakot, geriau parašysiu receptuką ir BŪTINAI visi pamėginkit :) tikrai nepaprastai gardžios ir paprastai pagaminamos. (Taip taip, aš nedarau nieko, kas būtų sudėtinga, na, išskyrus šimtalapį :)))

Bandelėms reikės:

• 500 gr. miltų;
• 140 gr. sviesto;
• 150 gr. cukraus;
• 300 ml pieno;
• 25 gr. šviežių mielių;
• Žiupsniuko druskos;
• Cinamono (čia kaip kas jau mėgsta, pvz.Aistė sudėjo visą pakelį, o aš sudėjau beveik visą :))))

Mielinės tešlos paruošimas:
Į pašildytą pieną (jokiu būdu negalima jo užvirti!) sudedam mieles ir 100 gr cukraus. Šildom kol mielės su cukrumi pilnai ištirps. Geriausia būtų paskui palikti, kad šiek tiek pakiltų, bet aš nelaukiau (tešla iškilo tikrai idealiai). Tada beriam druską, miltus po truputį ir minkom tešlą. Svarbu nepadauginti miltų, tada tešla gali neiškilti ar būti per kieta. Kai jau daug maž nebelimpa prie rankų, nebereikia dėti miltų. Baigiant minkyti supilam ištirpintą sviestą (100 gr.) ir vėl gerai suminkom, kad sviesto nebesijaustų. (Taip, mielinė tešla turi būti LABAI gerai išminkyta). Sudedam tešlą į dubenėlį, uždengiam rankšluostuku ir paliekam šiltoje vietoje (padėjau prie radiatoriaus) iškilti. Rekomenduojama laikyti 45-50 min., bet kadangi aš gaminau Jamie Oliver pomidorų sriubą, tai man tešla kilo apie 80 min.

Iškilus tešlai, stalą pabarstom (labai minimaliai) miltais ir iškočiojam 5-6 mm storio sluoksniu. Kitą kartą kai gaminsiu šitas bandeles, tešlą dalinsiu į dvi dalis, nes bandelės tikrai labai gerai iškyla ir pasidaro milžiniškos. Tada iškočiotą tešlą patepam likusiu ištirpintu sviestu. Cukrų (50 gr.) sumaišom norimu kiekiu cinamono ir gausiai apibarstom iškočiotą tešlą. Tada susukam viską į "vyniotinį", supjaustom 3-4 cm storumo riekelėmis ir sudedam į blėkas. Bet... dar neskubam kepti :) Juk reikia, kad vėl pakiltų! Paliekam šiltoje vietoje dar 15-20 minučių (aš palikau orkaitėje įjungus minimalią temperatūrą). Kai bandelės pakyla, įkaitinam orkaitę iki 230-240 laipsnių temperatūros ir kepam 15-20 minučių. Kad gražiau atrodytų, galima prieš kepant ištepti išplaktu kiaušiniu.

Kai bandelės gražiai paruduoja, traukiam lauk ir mėgaujamės su šalto pieno puodeliu!

Rekomenduoju.
SKANAUS!
P.S. Lauksiu atsiliepimų.

Pomidorų sriuba pagal Jame Oliver

Kai jau nebeužtenka lietuviškų receptų...

Norėjosi kažko labai pomidoriško. Pradėjau beabejo vartyt visas turimas kulinarijos knygas ir žurnalus, bet nepagelbėjo. Antras žingsnis - internetas, bet irgi nepadėjo! (Pasirodo ir taip būna)... Bet patikimiausias šaltinis neapvylė - draugo pagalba :)) Aistė pasiūlė pamėgint Jamie Oliver pomidorų sriubą. Ir pamėginau! Nors dariau gal ir ne viską kaip jis parašęs, bet sakyčiau visai vykusiai pavyko :) Siūlau ir kitiems pamėginti:

Sriubytei reikia:

• Svogūno galvos;
• Česnako skiltelės;
• Šviežių bazilikų (kadangi šviežių neturėjau, tai naudojau džiovintus);
• 6 valgomieji šaukštai grietinėlės;
• 1 litras daržovių sultinio;
• Morka;
• Alyvuogių aliejaus;
• Arbatinio šaukštelio raudonojo vyno acto (naudojau paprasto acto pusę šaukštelio);
• 2 kiaušinio tryniai;
• 1 kg labai gerai prinokusių ne parduotuvinių pomidorų (nors maniškiai buvo iš Maximos ir sriubytė gavosi tikrai gardi, bet jau laukiu nesulaukiu vasaros, kai bus močiutės pomidorai...mmm...).

Susmulkinam svogūną, česnako skiltelę, morką (aš viską dėjau į blenderį, tik morką tarkavau rankom), įpilam į keptuvę ar puodą alyvuogių aliejaus ir kepinam susmulkintas daržoves ant mažos ugnies. Tada į kitą bliudelį sumaišom grietinėlę, kiaušinių trynius ir šlakelį acto. Viską sudedam kartu į keptuvę su daržovėm. Kepam ~20 min (man užteko 15 min.,kol daržovės sukepė). Nepamirškim karts nuo karto (gana dažnai) pamaišyt!

Per tą laiką kol viskas kepa, galime pasiruošti pomidorus, o tai padaryt labai paprasta. Sudėkim pomidorus į indą ir užpylę verdančiu vandeniu palaikom iki minutės laiko. Tada išimam ir nulupam odelę. Pačius pomidorus smulkiai supjaustom arba taip pat įmetam į blenderį ir susmulkinam iki košės.

Paruoštus pomidorus pilam į puodą su vištienos sultiniu, sudedam visas apkepusias daržoves, įdedam kelis žiupsnelius baziliko, druskos, šviežiai maltų pipirų, uždengiam dangčiu ir vėl verdam 20 min. Išvirus sriubai rekomenduojama ją vėl pertrinti su blenderiu ar mikseriu ar kombainu ar dar belenkaip, bet manoji man buvo pakankamai pertrinta, tai aš daugiau nieko ir nebedariau. Ir sriubytė baigta! :)

Mano patarimas būtų toks - sultinį išsivirti iš anksto, nes viską daryt tuo pačiu metu gana sudėtinga, tai ir virtuvė paskui atrodo kaip po karo :)) Juo labiau, kad man tešla kilo bandelėms su cinamonu, tai knietėjo ir jas kuo greičiau padaryt :)) Ir nebijot eksperimentuot. Kitą kartą kai darysiu - dėsiu susmulkintą jelapeno pipiriuką ar tabasco padažą.

SKANAUS!

Lauksiu atsiliepimų :)

Šokoladiniai saldainiai su pistacijomis

Ryte atsikėlus įsijungiau televizorių (ko šiaip niekada nedarau) ir pamačiau, kad Gidonas Šapiro kažką labai skanaus ketina gaminti. O žinant, kad jo receptai yra labai paprasti, nusprendžiau, kad nesugaišiu daug laiko jeigu užsirašysiu. Tai štai kas gavosi...

• Viena plytelė juodojo šokolado;
• Du šaukštai sviesto;
• Pusė indelio kondensuoto pieno;
• Pistacijų pagal skonį.

Receptukas labai paprastas, bet gaunasi nepaprastai skanūs saldainiai! Taigi... Tirpiname šokoladą, įdedam sviestą, leidžiam ištirpti, kad neliktų jokių gumulų, tada pilam pusę indelio kondensuoto pieno ir vėl viską gerai kaitinam. Kol masė šildosi ant viryklės, išsilukštenam pistacijas ir patraiškom jas su peiliu, kad būtų smulkesnės. Bet nereikia per daug susmulkinti, nes skaniau, kai jaučiasi jų didesni gabaliukai. Galiausiai - sudedam pistacijas ir dar kiek pakaitinam. Gidonas išklojo lėkštę folija, supylė visą masę ir šaldytuve šaldė, o aš sudėjau masę į "sandwich bag'a" (kaip ir darydama tinginį) ir šaldžiau šaldytuve kelias valandas. Pasižiūrėjus Gidono video, jam tie saldainiai nelabai sustingo. Galvojau nejaugi jie tokie ir gausis... Bet sustingo kuo puikiausiai po kelių valandų šaldytuve. Aišku, visko nesuvalgėm iškart, tai šiandien ryte saldainiai buvo dar puikesnės formos :) Supjaustom sustingusią masę nedideliais gabalėliais ir vaišinamės prie kavos ar net gi pieno puodelio! Puiku nustebinti užklydusius svečius.

Rekomenduoju.
SKANAUS!

Vištiena a la "Maryland"

Kiek gi galima su tais saldumynais, ane? :)) juk reikia ir MAISTO (kaip mano draugas pasakytų...) :)) Tai va, turėjom šaldytuve vištienos filė, pavartėm receptų knygą, pasitelkėm fantaziją ir štai kas gavosi:

• vištienos filė;
• miltai;
• du kiaušiniai;
• maltų džiūvėsių;
• prieskoniai pagal skonį;
• sviestas/margarinas/aliejus blėkai ištepti;
• vorčesterio padažo.
  

Vištienos filė supjaustom norimo dydžio juostelėmis/gabalėliais, išprieskoniuojame, išmirkom vorčesterio padaže (galima tokiam mišiny ją pamarinuot kelias valandas), tada susiplakam kiaušinius, pasiruošiam miltus ir džiūvėsius (įsiberiam į lėkštutes), vištieną apvoliojame miltuose, tada plaktame kiaušinyje, o galiausiai - džiūvėsiuose. Suvoliojam visą mėsą ir leidžiam paviršiui nudžiūti. Per tą laiką orkaitę įkaitinam iki 225 laipsnių, skardą ištepam riebalais, pašaunam į orkaitę, kad riebalai įkaistų. Kai jau įkaista, dedam vištieną ir kol ji kepa (20-25 min.) galime pasigaminti salotas, išsivirti ryžius ir susimaišyti padažą prie vištienos. O kai vištienos viena pusė paruduoja - apverčiam ir leidžiam toliau skaniai skursti ir tęsiam salotų ir padažo gaminimo procesą.

Salotos pagamintos pačios paprasčiausios: salotų lapai, žaliosios alyvuogės, pomidorai, švieži agurkai, šviežia paprika, poras. Viską supjaustom, užpilam šlakeliu alyvuogių aliejaus ir išspaudžiam citrinos sulčių.

Padažas: kečiupas, majonezas, krapai, išspaustas česnakas. O išvirtus ryžius pagardinam tamsiuoju sojos padažu.

Vištiena gaunasi labai traški ir begalo skani. Bene skaniausia vištiena, kurią teko kada valgyti :)

REKOMENDUOJU.
Skanaus! :)

Tinginys

Kai norisi kažko greito, lengvai pagaminamo ir skanaus... :) Mano ir mano draugo mėgstamas skanėstas - tinginys! Senokai jau dariau, bet paskutinį kartą dar ir nufotografuot spėjau kol jis dar buvo nesuvalgytas :)) Tai nusprendžiau, kad visgi reikia įdėt ir šitą receptuką.

Daug kas deda į jį ir razinas ir dar visokį biesą, bet aš gaminu patį paprasčiausią ir mum jis pats skaniausias:

• 100 gr.sviesto;
• 2-3 valgomieji šaukštai tos karčiosios kakavos(nuo jos kiekio priklausys tinginio saldumas/kartumas);
• vienas indelis kondensuoto pieno (naudoju rusišką, močiutė vis užtinka jį turguj, nes jis žymiai tirštesnis ir aišku, skanesnis, bet be abejo galima naudot ir esantį parduotuvėse );
• du pakeliai sausainių Gaidelis (mėginau ir su kitokiais visokiais karameliniais ir t.t.,bet visgi skaniausia su paprasčiausiais Gaideliais).

Gaminimo eiga irgi labai paprasta:
Visus sausainius sulaužom, sutrupinam (kuo smulkiau-tuo geriau, bet ne į miltus :) mėginau naudot kažkada kombainą šitam reikalui, bet nepasiteisino - sutrupina per smulkiai). Tada ištirpinam sviestą, suberiam kakavą, išmaišom, kad neliktų gumuliukų, sudedam kondensuotą pieną, viską gerai išmaišom ir galiausiai viską supilam ant sausainių ir vėl maišom :) Gautą masę aš dedu į vadinamuosius užsegamus "sandwich bag'us", kiti deda į tuos pačius sausinių pakelius ar į paprastus maišelius. Svarbu gerai suspausti dedant, kad gautųsi kietas. Ir reikia šaldytuve palaikyti kelias valandas kol sustings iki norimo kietumo :)

SKANAUS!

Mmm... berašydama ir pati užsimaniau :)

Proginiai sausainukai

Pagaliau prisiruošiau vėl brūkštelėti ką nors skanaus :) Nors Šv.Valentino dienos ir nešvenčiu, bet mamos įpareigota turėjau iškepti sausainių ir nuvežti močiutei i reabilitaciją. Ir kadangi vasario 14-ta diena yra ne tik Valentinas, o ir draugo sesės gimtadienis, tai nusprendėm tuo pačiu ir jai padaryt šiokią tokią smagią mažą staigmenėlę :)

Formelės naudotos amerikietiškos, kaip ir glajai visi dekorui daryt. O receptukas buvo pridėtas prie vienų iš formelių, tai daug nemąsčius ėmiau ir padariau.

Sausainukams reikia:

• Pusantro puodelio tirpinto sviesto;
• Vieno puodelio cukraus;
• Pusė arbatinio šaukštelio druskos;
• 6 kiaušinio tryniai;
• 2 arbatiniai šaukšteliai vanilės ekstrakto (kadangi jos namie neturėjau, tai vanilę pakeičiau migdolais);
• 4 puodeliai miltų.

Kepimo eiga labai paprasta. Dideliame dubelnyje sumaišom išlydytą sviestą, cukrų ir druską kol masė bus puri. Sudedam kiaušinio trynius, vėl gerai išmaišom (jei maišom rankom - dedam po vieną trynį, o jei su mikseriu - galima ir visus iš karto), įdedam vanilę/migdolus, beriam po truputį miltus. Sumaišytą tešlą uždengiam maistine plėvele ir paliekam šaldytuve keliom valandom. Įkaitinam orkaitę iki 190 laipsnių, išimam tešlą iš šaldytuvo ir palaikom kambario temperatūroj 10 minučių, iškočiojoam tešlą ir su formelėmis išpjaustom. Sudeliojam sausainukus į blėką (blėką išklojam kepimo popieriumi) palikdami tarpus tarp sausainių ir kepam 14-16 minučių (kol sausainiai švelniai paruduos). Iškeptus sausainius galima padekoruoti.

Skanaus! :)

Makaronai su tunu

Po saldumynų, reikia ko nors ne tokio saldaus... Taigi sugalvojau įdėti vieno iš savo mėgstamiausių patiekalų receptą - Makaronai su tunu.

Dviem nemažom porcijom naudojau:

• indelį smulkinto tuno (savo sultyse ar aliejuje, nėra skitumo)
• gerą saują spagečių
• 3-4 šaukštai pomidorų padažo (naudojau pusę čili, pusę paprasto)
• marinuota paprika pagal skonį (nesvėriau kiek dėjau, nes naudoju močiutės marinuotą papriką. Ji tokia saldžiarūgštė, o receptas-paslaptis :) )
• žiupsnelis prieskonių makaronams
  

O gaminimo eiga būtų labai paprasta. Verdam spagečius, likus 5ioms minutems iki išvirimo, į keptuvę dedam tuną, supjaustytas paprikas gabaliukais ir pakepam kelias minutes, kad sušiltų. Tada įdedam pomidorų padažo, dar truputį pakepam, pašildom maišydami. Išgriebiam spagečius, sudedam į lėkštes ir uždedam tuną su paprikomis. Makaronus ant viršaus pabarstom makaronų prieskoniais.

Labai paprasta ir labai skanu!

Skanaus!

Šimtalapis

Ir man pribrendo reikalas iškepti šimtalapį. Draugo mama labai daug kartų jį minėjo kaip kažkokį labai ypatingą pyragą, ir labai brangų (sakė viena moteriškė jį gali iškepti už 100lt!). Ir tik pati pagaminus supratau kodėl jis toks brangus :) Ne, visai ne dėl produktų kainos, o dėl labai ilgo ir ganėtinai sunkaus darbo. Receptų ir įvairių komentarų nemažai perskaičiau prieš kepdama, bet labiausiai vadovavausi šiuo. Nors jį atknisau per šitą "Kepėjai be stabdžių" kiek pamenu...

Taigi, ingridientai:

• 500 gr. miltų
• 25 gr. mielių
• 200 ml. pieno (nors reikėjo 125 ml.)
• 3 kiaušiniai
• 200 gr. aguonų (pagal skonį galima tas aguonas dėt. O jas paruošiau taip: subėriau aguonas iš pakelių į puodą, užpyliau verdančiu vandeniu ir paviriau 5 min. Ir palikau jas mirkti karštam vandeny iki pat pyrago paskutinio sluoksnio uždėjimo. Nusunkiau vandenį ir pertryniau su blendriu)
  
• 500 gr. sviesto (82 proc.)
• 300 gr. cukraus
• recepte buvo parašyta, kad dar reikia kelių saujų razinų, bet aš jų nedėjau ir skonio visiškai nesugadinau.
  

Gaminant šį skanumyną buvo ir niurzgėjimo "kam man to reikia" ir keiksmų ir daug juoko :) teisingai "Tinginiai.com" rašė, kad totoriams reiktų pastatyt paminklą už kantrybę ir išvermę gaminant tokį šedevrą. Bet ir aš sau įrodžiau, kad ir aš galiu! Ir jis gavosi tikrai LABAI neblogas :)

Na ką, apsiginkluojam kantrybe ir pradedam!

Mieles užpilam šaukšteliu cukraus ir šaukštu drungno pieno. Reikia truputį palikti, kad pakiltų. Nuotraukoj jau kaip ir pakilusios. Kadangi nežinojom kiek čia laukt, tai mum 15 min.užteko.Tada kiaušinius su pienu paplakam, suberiam miltus po truputį ir pakilusias mieles. Štai ir mūsų tešla. Tik nedėkit daugiau miltų jeigu tešla jums pasirodys per minkšta ar nesiminkanti. Ji tokia ir turi būt! Ji beprotiškai limpa prie rankų. Kol pylėm miltus,mieles ir kiaušinius, tai tešlą leidom minkyt kombainui, bet paskui net jis pavargo (užkaito!), tai teko tešlą minkyti rankomis 30 minučių!!! Ir ne mažiau, nes ji turi prisigerti pakankamai oro, taigi minkant ji turi "spragsėti". Štai nuotrauka kaip sekėsi minkyt. Beabejo, į pagalbą pasikviečiau draugą :) Štai taip atrodė "smagusis" minkymo procesas :) ir nevarkit ir negadinkit nei miltų, nei sviesto, nei aliejaus, nes vistiek tešla lips prie rankų nors ir kaip jūs to nenorėtumėt.

Tadaaaa padalinam visą išminkytą tešlą į 5 lygias (kuo lygesnes) dalis, sudedam į ką nors ir aptepę išlydytu sviestu paliekam maždaug 40 min (priklauso kur kildinsit) kad pakiltų. Mes kildinom orkaitėj minimalioj temperatųroj, tai užteko 25 min, kad pakiltų dvigubai. Va pirma foto nepakilusios tešlos, o antra jau pakilusios.

Per tą laiką kol tešla kyla, galim išsiplauti indus, giliai pakvėpuoti, pailsėti, pasidžiaugti už lango gražiu oru ir nei nepastebėsim kaip greit ta tešla bus pasiruošusi tampymui. Tai pasiruošiam reikiamą kiekį cukraus (aš atsisvėriau, kad būtų kiekvienam lakštui po lygiai, tai gavosi po 60 gr vienam tešlos sluoksniui) ir ištirpdinam visą sviestą. Geriausia yra pasiruošti du paviršius kur galima bus tampyti tešlą. Abu paviršius sušlapinam su išlydytu sviestu, kad tešlą būtų įmanoma paskui atkabinti nuo stalo. Imam vieną gabaliuką pakilusios tešlos, truputį paminkom rankom, tada truputį pakočiojam su kočėlu ir pradedam tampyti į visas puses atsargiai. Reikia ištampyti iki popieriaus plonumo! Kuo ploniau - tuo geriau. Mum beabejo tešla ir plyšo, ir teko vienam laikyt už vieno tešlos galo, nes kai kitą galą tempi, tai anas galas traukiasi ir t.t. :) bet šitą "malonumą" pajausit, kai gaminsit ir pačios rasit išeitis. :) Va nuotrauka kaip atrodė vienas iš tešlos sluoksnių. Taip, net stalas persimatė.
Ištampytą tešlos sluoksnį GAUSIAI aptepam/apipilam sviestu, tada GAUSIAI (man gavosi po 60 gr) apipilam cukrumi. Va taip atrodė. Tik vietom cukrus susigėrė į aliejų, tai jo ir nesimato todėl, šiaip tolygiai paskirstytas.

Antrą lakštą irgi pakočiojam, šiek tiek patampom ir uždedam ant pirmo jau paruošto lakšto, kur tampymą baigiame iki popierinio plonumo. Vėl sviestas, vėl cukrus. Visus 5 lakštus taip padarom. Ant paskutinio, prie pat krašto sudedame aguonas (jei kas darys su razinom, tai ant aguonų dar užbarstykit ir razinų). Va taip atrodė pas mane visi 5 lakštai apteplioti ir jau su aguonom.

Tada LABAI atsargiai mėginam atplėšti visą tešlą nuo stalo! Šitoj vietoj viena irgi nebūčiau sugebėjus, nes reikia saugot, kad tešla neplyštų, kad aguonos nepabėgtų ir dar kad vyniotųsi abu galai tolygiai. Nuo aguonų krašto pradedam vynioti, suvyniojam į standų volelį (dešrą :)))). Vėl atsargiai perkeliam į kepimo formą.Kadangi šiam skanumynui reikalinga apvali forma su skyle per vidury, tai aš tokios neturėdama, įdėjau jį į paprastą apvalią formą, o per vidurį įstačiau mažą stiklainiuką (nuo garstyčių). Forma pas mane 26cm, tai stiklainiuko reikėjo kuo mažesnio.

Neskubėkim, dar negalima jo kepti. Jis dar turi..... iškilti! :))) Aš vėl dėjau į orkaitę ant minimalios temperatūros ir laukiau valandą laiko kol pyragas pakils. (Nuotraukoj jis jau pakilęs). Taigi kol kyla, susitvarkom visą virtuvę, atsigramdom visus stalus ir viską kas aplinkui nuo sviesto, išsišluojam grindis, išsiplaunam irgi, nes visur pilna sviesto, cukraus ir kur ne kur dar aguonų galima užtikti :) ištiesiam kojas, išgeriam skanios arbatos ir laukiam kol šimtalapis (ančiasnapis, kaip mano draugas jį praminė, neklauskit kodėl - nežinau :))) išsipūs dar kartelį. Tarp visų šitų džiaugsmų, nepamirštam orkaitės įkaitinti iki 180 laipsnių (aišku tik tuo atveju, jeigu šimtalapį kildinat ne joje) :):):) Kai pakyla, galima pašauti į orkaitę. Visur rašo, kad kepti reikia 1-1,5 h, bet aš kepiau nepilną valandą. Ir praėjus 20 min viršų uždengiau folija ir kaitinimą palikau tik iš apačios, kad viršus neperdegtų ir neišsausėtų.

O kiek laimės kai iškepa! Ir jos dar daugiau, kai paragauji ir supranti, kad 5-ias valandas vargai ne veltui!!! (laikas buvo skaičiuotas nuo mielių trynimo iki pyrago išėmimo iš orkaitės)

Gavosi gal ir ne pats gražiausias, bet tikrai labai skanus!
Tikrai verta susikaupti ir pamėginti BENT vieną kartą išsikepti tokį skanumyną.

Kantrybės visoms kas mėgins ir SKANAUS! :)