2010 m. kovo 31 d., trečiadienis

Sumuštinukai su baltojo pelėsio sūriu ir uogiene


Dabar gyvenu mintimis apie kačiuką, tai net sunku prisėsti ir nuveikti ką nors su juo nesusijusio. Taip, nusprendėme, kad mums reikia namie kažko šilto, mielo, kad visada pasitiktų, praskaidrintų nuotaiką, kad būtų kuo rūpintis. Po ilgo kelio iki kompromiso (man patinka persai, ilgaplaukiai, o jam patinka trumpaplaukiai, su "katinišku" snukučiu) visgi nusprendėme, kad ieškosime Rusų mėlynojo. Mhm, to grakštaus, nepaprasto grožio ir atsidavusio šeimininkams, kačiuko. Tai nebuvo impulsyvus sprendimas, daug skaičiau apie visas veisles, o ir šiaip žiūrinėjau prieglaudose kokie kačiukai yra, bet ten jeigu būna mažiukų, tai labai greit jie suranda namus. Po ilgų skaitymų iki išnaktų, visgi supratau, kad perso niekada nenorėčiau turėti, ir svarstėm apie Rusą ir Britą. Bet nusprendėm, kad visgi rusai arčiau širdies, kaip bebūtų :):) Taigi, kačiukas atsikraustys pas mus gyventi gegužės mėnesį. Vos tik FB užsiminiau, kad skaitinėjuos apie rusus, pažįstama parašė, kad jos draugė kaip tik pardavinėja vieną kačiuką. Gimęs kovo 8 d. :) taigi prie mamos turi būti 2-3 mėnesius, kad įgautų pakankamai imuniteto, išmoktų iš mamos pagrindinių dalykų. O per tą laiką kaip tik ir įsigysim viską, ko kačiukui reikės (drąskyklę/laipynę gaminsim patys). Pasižadam mylėti, atsakingai auginti ir rūpintis :)
O dabar apie maistą... kuriam lieka vis mažiau laiko :)

Mėgstantiems pelėsinį sūrį... Niekada nebūčiau pagalvojus, kad jis gali būti patiekiamas ant sumuštinio su uogiene. Bet uogienė ir sūris pasirodo labai labai dera!

Taigi imam sumuštinių baltą duoną, pjaustom balto pelėsio sūrį (naudojau savo mėgstamiausią - su graikiškais riešutais). Duoną truputį paskrudinam (aš tai dariau orkaitėj), kai mačiau, kad jau beveik apskrudo, uždėjau supjaustytą sūrį ir dar truputį palaikiau orkaitėj, kad sūris išsilydytų. Traukiam lauk, dedam ant viršaus mėgstamos uogienės ar džemo ir...

Skanaus!

P.S. Gal kas turi kokių variantų dėl kačiuko vardo?

2010 m. kovo 24 d., trečiadienis

Salotos su rūkyta vištienos krūtinėle


Kiekvieną dieną norisi vis ką nors įdomaus ir vis ką nors kitokio sugalvoti pagaminti pietums. Bet kartais vis pritrūksta idėjų ar žinių tam. Knaisiojausi po visagalį internetą ieškodama ką nuveikti su rūkyta vištienos krūtinėle (o kaip gi ji atsirado pas mus namie? Čia vienas iš tėčio atgabentų skanumynų, kad vaikas nemirtų badu :))) ). Ir labiausiai akį patraukė tos salotos visokios, bet juk vyro nepamaitinsi vien su salotom, juk reikia ir kažko karšto, labiau mėsiško. Tada pasinaudojau visagaliu facebook'u ir ten klausiau liaudies ką galima skanaus pagamint su šiuo produktu. Gavau kelis įdomius pasiūlymus, bet visgi kažkodėl apsistojau ties mišraine. O kuo mišrainė skiriasi nuo salotų? Čia tarp kitko toks pamąstymas... Kuris pavadinimas šiam patiekalui labiau tinka? Hm.

Taigi, mano "vyras" (oficialiai ne vyras, bet giminė tokia, na, ne moteris :) ) šiandien turės išgyventi be karšto patiekalo. Jeigu ką, visada šaldytuve yra užšaldytų naminių koldūnų :))

Mano salotų variantui reikės:
  • Pusės rūkytos vištos krūtinėlės ar bet kurios kitos rūkytos vištos dalies;
  • Trijų pomidorų;
  • Trijų marinuotų agurkų;
  • Pusės indelio konservuotų kukurūzų;
  • Pusės galvutės česnako;
  • Baltos sumuštinių duonos;
  • Trupučio poro;
  • Šviežiai maltų pipirų;
  • Majonezo.
Paruošimas būtų toks: Vištieną (nulupus odą ir iškaulinėjus), pomidorus, agurkus supjaustom kubeliais. Česnakus pjaustom kiek smulkiau nei kubeliais :) Porą smulkinam žiedukais. Viską dedam į dubenį, įdedam kelis šaukštus majonezo, sumalam pipirų ant viršaus, viską gerai išmaišom. Tada kišam duoną į orkaitę keliom minutėm, paskui apverčiam, kad apskrustų iš abiejų pusių (žiūrim, kad nesudegtų!). Apskrudusią traukiam lauk, atvėsinam, supjaustom norimo dydžio kubeliais, užbarstom ant paruoštų salotų ir...

Skanaus!

Mmmm...

2010 m. kovo 23 d., antradienis

Kepti obuoliai


Nusipirkote nelabai kam tikusius obuolius? Atsibodo įprastas obuolio skonis? Tada Jums kaip tik tinka kepti obuoliai!!! :)))

O šiaip prisiminiau kaip močiutė prieš kelias savaites nusipirko nelabai kokius obuolius (labai kietus), tai kad jų neišmesti - išsikepė. Aš atsimenu, kai maža buvau, man irgi kepdavo obuolius. Tai pamaniau, kodėl gi ne? Ir kaip tik tėtis atvažiavo aplankyt, atvežė visokių gardumynų (tarp jų ir obuoliai).

Internete prisiskaičiau visokiausių įmantrių receptų kaip tuos obuolius galima iškepti, bet pasinaudojau pačiu paprasčiausiu - močiutės patarimu. Ingridientus visada namie galima rasti pas kiekvieną, o ir pagamint labai paprasta.

Imam kiek tik širdis geidžia obuoliukų, nuplaunam, perpjaunam pusiau, išskaptuojam sėklas. Tada aš bėriau ant vienos puselės rudąjį cukrų ant viršaus, o ant kitos puselės šaukštelį medaus. Aš kepiau mikrobangų krosnelėj, bet aišku skaniau ir sveikiau kepti orkaitėje. Bet kam dėl vieno obuolio deginti šitiek elektros... :) Kai iškepa obuoliukai (matosi pagal cukrų/medų ir patį suminkštėjusį obuolį) galima užsibarstyti cinamono, kad gardžiau būtų :) Arba valgyti su šokolado kremu.
Tai vat toks labai paprastas receptukas, kai norisi kažko saldesnio ir nesinori išmesti obuolių, arba jie tiesiog yra atsibodę.

Skanaus!


2010 m. kovo 22 d., pirmadienis

Šonkauliukai amerikietiškai


Visgi pabuvimas Amerikoje davė nemažai naudos ir kulinarijos srity. Ten teko ragauti pačius skaniausius keptus šonkauliukus (ribs). Ir kavinėse ir namie. Taigi nusižiūrėjom kaip jie yra paruošiami ir jau ne kartą gaminomės namie.

Visų pirma reikia juos nusipirkti :)) kadangi pas mus Lietuvoj yra labai daug mėsos prie jų, tai geriausia yra nusipirkus kiek apipjaustyti, padalinti į mažesnes dalis, kad lengviau būtų juos pagamint. Šį kartą kepėm "cielus" gabalus, bet vėliau vistiek teko supjaustyti. Tai geriau tai padaryt iš anksto, prieš marinuojant.

Marinuoti galima visaip kaip širdis geidžia. Mes išprieskoniavom, įtrynėm su česnaku ir užpylėm Jack Daniel's Barbecue Sauce (kepsnių padažu). Per naktį jie ten smagiai marinavosi, o šiandien įkišom į puodą ir reikia, kad jie visų pirma gerai išvirtų. Verdam kokią gerą valandą, kad mėsa jau beveik plėštųsi nuo kaulo.

Kai šonkauliai išverda, įkaitinam orkaitę iki 240-250 laipsnių, dedam šonkaulius ant grotelių (po grotelėmis būtinai reikia įdėti dar ir skardą, nes lašės padažas, o skardą lengviau paskui išplaut nei pridegusią visą orkaitę), ištepam viršutinę pusę barbecue padažu ir kepam kokias 10 minučių, kad padažas gerai apskrustų. Paskui apverčiam, vėl ištepam, kepam vėl kol apskrus. Tada tą tepliojimą ir kepimą galima pakartot kelis kartus, kad padažo būtų gausiai pritepta, jis duoda visą pagrindinį skonį. Kai jau manote, kad užtenka, aptepkite dar kartą ir dėkit į lėkštę :)

Garnyrui puikiai tinka mūsų lietuviška obuolienė (deja šiandien jos neturėjau, reiks būtinai iš močiutės atsivežti), bulvytės ar rauginti kopūstai. Reikia truputį atsverti tą padažo saldumą. Ir labai labai norėjosi daržovių šviežių... Mmm... Bet taip ir būna, kai nėr laiko (ar šiaip tingisi) važiuoti iki parduotuvės.

Su Lietuvoj parduodamu kepsnių padažu kepti šonkaulių dar nemėginau, tai net nežinau koks ten jo skonis, bet manau turėtų irgi gautis pakankamai skaniai. Kas išmėgins - labai būtų malonu sulaukti komentarų :)

Skanaus!

French Toast


Yra begale būdų kaip pasigaminti tą žymų French Toast'ą. Jau anksčiau rašiau apie cinamoninį jo variantą, o tuo pačiu gaminau ir paprastą, tai kartu įdėsiu ir jo receptuką. Jis ne toks saldus, puikiai tinka pusryčiams ar kaip desertas su saldesniais ledais.

Reikės: (tokio kiekio užtenka visai armijai pavalgyti arba galima plakinį atsidėti kitiems pusryčiams)

  • Sumuštinių duona ar batonas (geriau kiek pastovėjęs, padžiuvęs, nes mūsų duoną pjausto labai plonai, ir šiaip yra išpūsta ir minkšta, o mums reikia kiek kietesnės. Pati naudojau minkštą, tai nuotraukoj matosi, kad būtų geriau kiek pastovėjus);
  • 200 ml pieno;
  • 2 kiaušiniai;
  • keli lašeliai migdolų esencijos (suteikia labai malonų kvapą);
  • cukraus pudros (jei norisi bent kažkiek saldumo);
  • gabalėlio sviesto.
Išplakam kiaušinius su pienu, įlašinam esencijos, išmaišom. Įkaitinam keptuvę su sviestu, pamirkom batoną iš abiejų pusių plakinyje po kelias sekundes (kad nepermirktų) ir dedam į keptuvę. Kepti reikia ne ant kaitriausios ugnies, nes paviršius greit apdegs, o vidus neiškeps. Ant elektrinės viryklės naudojau 6-7 ugnį. Ir kepam kol gražiai apskrus iš abiejų pusių.

Patiekiam su ledais ar apibarsčius cukraus pudra.

Skanaus!

Cinamon French Toast


Kaip gera išsidrėbti ant sėdmaišio prie lango ir matyti kaip saulutė šildo... O dar skaniai pavalgius (persivalgius)... :)) Ir taip sąžinę graužia, nes reikia mokytis. O taip tingisi... Mieliau pasikuisiu virtuvėj ar susitvarkysiu namus ar dar bet ką gero nuveiksiu.
Na dabar apie linksmesnį dalyką - maistą. Vakar benaršydama internete prisiminiau paaaaatį skaniausią French Toast'ą kokį tik esu gyvenime valgius. Deja turbūt niekada nebeteks man jo paragauti. Jis buvo patiekiamas pusryčiams vienam mažam, labai jaukiam Amerikos viešbutyje pusryčiams. Mes jį darydavom kaip ir įprastai, su pienu, kiaušiniu, lyg ir nieko ypatingo, kepdavom ant keptuvės su sviesto gabalėliu, bet visa esmė slypi tame, kad ten buvo speciali duona - cinamoninė. Kaip pas mus yra cinamoninės bandelės, tai ten kažkas panašaus, tik duona ir su žymiai daugiau cinamono. Kažkas nepaprasto... Dar dabar atsimenu tą skonį. Tai va, sugalvojau, kad reikia ir man pasigamint pusryčiams tokį, ar bent panašų, skanėstą.

Ingridientai:
  • 200 ml pieno;
  • 2 kiaušiniai;
  • sumuštinių duona ar batonas (geriausia, kad būtų kiek pastovėjęs/padžiuvęs, nes jeigu perkam supjaustytą, tai riekelės kiek per plonos-per minkštos);
  • cinamonas pagal skonį;
  • rudas cukrus;
  • ledų kaušelis (jie čia būtų laaaabai tikę, bet deja namie jų nebuvo).
Paruošimas labai paprastas. Suplakam kiaušinius su pienu, įberiam cinamono, pamaišom. Tada įkaitinam keptuvę su gabalėliu sviesto. Imam batoną, dedam į plakinį, palaikom kelias sekundes, apverčiam, vėl kelias sekundes palaikom ir dedam į keptuvę. Kepti reikia ne ant karščiausios ugnies, nes išorė apsvils, o vidus liks neiškepęs. Aš su elektrine virykle kepiau ant 6-7 karštumo ugnies. Kai įdedam batoną į keptuvę - pabarstom ruduoju cukrumi. Kai viena pusė apkepa, apverčiam ir pabarstom kitą pusę cukrumi. Ir kai gražiai apskrunda traukiam lauk ir skanaujam su ledais ar plakta grietinėle ar dar kuom patinka. Kadangi gaunasi pakankamai saldu, tai labai tinka prie arbatos be cukraus ar kavos.

Skanaus!

2010 m. kovo 5 d., penktadienis

Naminiai koldūnai


Eilinį kartą landžiojau internete, skaitinėjausi receptus ir varvinau seilę. Ir akį patraukė "Ką suvalgyti?" puslapiukas su savo "kiniškais" receptais :)) Traški apelsininė vištiena... Mmmm... Reiks būtinai pamėginti! Bet toliau besiknaisydama radau naminių koldūnų receptą. Ir prisiminiau, kad kažkada pirkom koldūnų "aparatą"/lentą ar kaip čia pavadint (tiksliau aš išzyziau, kad mums tikrai jos reikia, nes reiks kada nors pasigamint naminių koldūnų) ir atsiminiau, kad draugas vos ne kasdien kartoja: "Kada darysim naminius koldūnus?" :)) Ir kaip tik man bevartant tą receptą, draugas grįžo namo ir aš jį pasitikau su tokiais žodžiais: "Ar nori šiandien pietums naminių koldūnų?" Tai net ilgai neteko įkalbinėti, kad nubėgtų iki parduotuvės mairūno paieškot, kurio namie neturėjom, bet deja ir mūsų "prabangioji" parduotuvė jo neturėjo. Bet užtai nupirko net kelių rūšių kitokių prieskonių mišinių, kurių sudėtyje yra mairūno :)) Taigi, ilgai nelaukus...

Tešlai reikės:
  • 450 gr.miltų;
  • 200 ml.pieno ar vandens;
  • 1 didelis kiaušinis.
Įdarui:
  • 500 gr.faršo;
  • 3 v.š. pieno;
  • 3 v.š. mairūno (jis būtinas! Kadangi jo neturėjom, dėjom 4 v.š. prieskonių maltai mėsai);
  • Žiupsnelis druskos ir pipirų.
Pirmiausia pasiruošiam įdarą. Į faršą suberiam pipirus, mairūną, žiupsnelį druskos ir įpilam 3 v.š. pieno.

Tešlą paruošti taip pat labai paprasta, tik svarbiausia nepadauginti miltų, kad nesigautų labai kieti. Mes tešlą minkėm su kombainu. Tai įmušėm kiaušinį, supylėm pieną ir po truputį bėrėm miltus. Bet antrą "porciją" darėm su rankom (nes faršo daugiau turėjom, tai darėm per du kartus), tai gal net sakyčiau tešla gavosi geresnė. Kai tešla išminkyta, imam nedidelį tešlos gabaliuką ir stengiamės iškočioti kuo ploniau (na, ne permatomai, bet plonai), tada dedam iškočiotą blyną ant formos ir metas dėlioti faršą. Mėsą reikia dėti taip pat nedideliais gabaliukais, kad neišlįstų per kraštus ir gražiai tilptų į skylutę. Lengviausia faršą sudėlioti ne jokių šaukštų pagalba, o pirščiukais :P


Kai vat šitaip sudėliojam mėsytę, iškočiojam antrą tokio pat dydžio blyną ir dedam jį ant viršaus. Tada drąsiai imam kočėlą ir stipriai prakočiojam per tuos koldūnus, kad koldūnų kraštai atsiskirtų (kad matytųsi forma). Nuimam šoninę tešlą, ją panaudosim kitiems koldūnams gaminti. Apverčiam formą ir gerai pakratom, kad iškristų koldūnai. Jeigu sunkiai krenta (kaip buvo mum pirmą kartą, vadinasi gali būti tešla kiek per storai iškočiota), tada su pirštu padedam jiems iškristi. Kadangi koldūnų gaunasi tikrai daug, dalį išverdam paskanauti, o kitus lengvai apibarstom miltais, kad ne taip suliptų, sudedam į dėžutes ar maišelius ir užšaldom.

SKANAUS!


Rekomenduoju vien todėl, kad pagaminti itin paprasta, gaunasi tikrai skanūs (juo labiau, gali kiekvienas pasidaryt pagal savo skonį), o parduotuvėj juk nežinia ką ten nusiperkam...

2010 m. kovo 4 d., ketvirtadienis

Bandelės su cinamonu

Namai kvepia cinamonu.... :} O cinamoninės bandelės primena "Ryto" vidurinės mokyklos laikus... Ten jos tikrai būdavo skanios! Bet naminės... Na, ką jau čia pasakot, geriau parašysiu receptuką ir BŪTINAI visi pamėginkit :) tikrai nepaprastai gardžios ir paprastai pagaminamos. (Taip taip, aš nedarau nieko, kas būtų sudėtinga, na, išskyrus šimtalapį :)))

Bandelėms reikės:
  • 500 gr. miltų;
  • 140 gr. sviesto;
  • 150 gr. cukraus;
  • 300 ml pieno;
  • 25 gr. šviežių mielių;
  • Žiupsniuko druskos;
  • Cinamono (čia kaip kas jau mėgsta, pvz.Aistė sudėjo visą pakelį, o aš sudėjau beveik visą :))))
Mielinės tešlos paruošimas:
Į pašildytą pieną (jokiu būdu negalima jo užvirti!) sudedam mieles ir 100 gr cukraus. Šildom kol mielės su cukrumi pilnai ištirps. Geriausia būtų paskui palikti, kad šiek tiek pakiltų, bet aš nelaukiau (tešla iškilo tikrai idealiai). Tada beriam druską, miltus po truputį ir minkom tešlą. Svarbu nepadauginti miltų, tada tešla gali neiškilti ar būti per kieta. Kai jau daug maž nebelimpa prie rankų, nebereikia dėti miltų. Baigiant minkyti supilam ištirpintą sviestą (100 gr.) ir vėl gerai suminkom, kad sviesto nebesijaustų. (Taip, mielinė tešla turi būti LABAI gerai išminkyta). Sudedam tešlą į dubenėlį, uždengiam rankšluostuku ir paliekam šiltoje vietoje (padėjau prie radiatoriaus) iškilti. Rekomenduojama laikyti 45-50 min., bet kadangi aš gaminau Jamie Oliver pomidorų sriubą, tai man tešla kilo apie 80 min.

Iškilus tešlai, stalą pabarstom (labai minimaliai) miltais ir iškočiojam 5-6 mm storio sluoksniu. Kitą kartą kai gaminsiu šitas bandeles, tešlą dalinsiu į dvi dalis, nes bandelės tikrai labai gerai iškyla ir pasidaro milžiniškos. Tada iškočiotą tešlą patepam likusiu ištirpintu sviestu. Cukrų (50 gr.) sumaišom norimu kiekiu cinamono ir gausiai apibarstom iškočiotą tešlą. Tada susukam viską į "vyniotinį", supjaustom 3-4 cm storumo riekelėmis ir sudedam į blėkas. Bet... dar neskubam kepti :) Juk reikia, kad vėl pakiltų! Paliekam šiltoje vietoje dar 15-20 minučių (aš palikau orkaitėje įjungus minimalią temperatūrą). Kai bandelės pakyla, įkaitinam orkaitę iki 230-240 laipsnių temperatūros ir kepam 15-20 minučių. Kad gražiau atrodytų, galima prieš kepant ištepti išplaktu kiaušiniu.

Kai bandelės gražiai paruduoja, traukiam lauk ir mėgaujamės su šalto pieno puodeliu!

Rekomenduoju.
SKANAUS!
P.S. Lauksiu atsiliepimų.

Pomidorų sriuba pagal Jame Oliver

Kai jau nebeužtenka lietuviškų receptų...

Norėjosi kažko labai pomidoriško. Pradėjau beabejo vartyt visas turimas kulinarijos knygas ir žurnalus, bet nepagelbėjo. Antras žingsnis - internetas, bet irgi nepadėjo! (Pasirodo ir taip būna)... Bet patikimiausias šaltinis neapvylė - draugo pagalba :)) Aistė pasiūlė pamėgint Jamie Oliver pomidorų sriubą. Ir pamėginau! Nors dariau gal ir ne viską kaip jis parašęs, bet sakyčiau visai vykusiai pavyko :) Siūlau ir kitiems pamėginti:

Sriubytei reikia:
  • Svogūno galvos;
  • Česnako skiltelės;
  • Šviežių bazilikų (kadangi šviežių neturėjau, tai naudojau džiovintus);
  • 6 valgomieji šaukštai grietinėlės;
  • 1 litras daržovių sultinio;
  • Morka;
  • Alyvuogių aliejaus;
  • Arbatinio šaukštelio raudonojo vyno acto (naudojau paprasto acto pusę šaukštelio);
  • 2 kiaušinio tryniai;
  • 1 kg labai gerai prinokusių ne parduotuvinių pomidorų (nors maniškiai buvo iš Maximos ir sriubytė gavosi tikrai gardi, bet jau laukiu nesulaukiu vasaros, kai bus močiutės pomidorai...mmm...).
Susmulkinam svogūną, česnako skiltelę, morką (aš viską dėjau į blenderį, tik morką tarkavau rankom), įpilam į keptuvę ar puodą alyvuogių aliejaus ir kepinam susmulkintas daržoves ant mažos ugnies. Tada į kitą bliudelį sumaišom grietinėlę, kiaušinių trynius ir šlakelį acto. Viską sudedam kartu į keptuvę su daržovėm. Kepam ~20 min (man užteko 15 min.,kol daržovės sukepė). Nepamirškim karts nuo karto (gana dažnai) pamaišyt!

Per tą laiką kol viskas kepa, galime pasiruošti pomidorus, o tai padaryt labai paprasta. Sudėkim pomidorus į indą ir užpylę verdančiu vandeniu palaikom iki minutės laiko. Tada išimam ir nulupam odelę. Pačius pomidorus smulkiai supjaustom arba taip pat įmetam į blenderį ir susmulkinam iki košės.

Paruoštus pomidorus pilam į puodą su vištienos sultiniu, sudedam visas apkepusias daržoves, įdedam kelis žiupsnelius baziliko, druskos, šviežiai maltų pipirų, uždengiam dangčiu ir vėl verdam 20 min. Išvirus sriubai rekomenduojama ją vėl pertrinti su blenderiu ar mikseriu ar kombainu ar dar belenkaip, bet manoji man buvo pakankamai pertrinta, tai aš daugiau nieko ir nebedariau. Ir sriubytė baigta! :)

Mano patarimas būtų toks - sultinį išsivirti iš anksto, nes viską daryt tuo pačiu metu gana sudėtinga, tai ir virtuvė paskui atrodo kaip po karo :)) Juo labiau, kad man tešla kilo bandelėms su cinamonu, tai knietėjo ir jas kuo greičiau padaryt :)) Ir nebijot eksperimentuot. Kitą kartą kai darysiu - dėsiu susmulkintą jelapeno pipiriuką ar tabasco padažą.

SKANAUS!

Lauksiu atsiliepimų :)

2010 m. kovo 2 d., antradienis

Šokoladiniai saldainiai su pistacijomis

Ryte atsikėlus įsijungiau televizorių (ko šiaip niekada nedarau) ir pamačiau, kad Gidonas Šapiro kažką labai skanaus ketina gaminti. O žinant, kad jo receptai yra labai paprasti, nusprendžiau, kad nesugaišiu daug laiko jeigu užsirašysiu. Tai štai kas gavosi...
  • Viena plytelė juodojo šokolado;
  • Du šaukštai sviesto;
  • Pusė indelio kondensuoto pieno;
  • Pistacijų pagal skonį.
Receptukas labai paprastas, bet gaunasi nepaprastai skanūs saldainiai! Taigi... Tirpiname šokoladą, įdedam sviestą, leidžiam ištirpti, kad neliktų jokių gumulų, tada pilam pusę indelio kondensuoto pieno ir vėl viską gerai kaitinam. Kol masė šildosi ant viryklės, išsilukštenam pistacijas ir patraiškom jas su peiliu, kad būtų smulkesnės. Bet nereikia per daug susmulkinti, nes skaniau, kai jaučiasi jų didesni gabaliukai. Galiausiai - sudedam pistacijas ir dar kiek pakaitinam. Gidonas išklojo lėkštę folija, supylė visą masę ir šaldytuve šaldė, o aš sudėjau masę į "sandwich bag'a" (kaip ir darydama tinginį) ir šaldžiau šaldytuve kelias valandas. Pasižiūrėjus Gidono video, jam tie saldainiai nelabai sustingo. Galvojau nejaugi jie tokie ir gausis... Bet sustingo kuo puikiausiai po kelių valandų šaldytuve. Aišku, visko nesuvalgėm iškart, tai šiandien ryte saldainiai buvo dar puikesnės formos :) Supjaustom sustingusią masę nedideliais gabalėliais ir vaišinamės prie kavos ar net gi pieno puodelio! Puiku nustebinti užklydusius svečius.

Rekomenduoju.
SKANAUS!