Kibinai

Na ką, senokai berašiau čia kažką... Gaminimo įkvėpimas man būna bangomis - tai jis yra, tai ne. O šiandien kažkaip jis atplaukė kaip koks cunamis į mano virtuvę.

Draugė vis kepa ir kepa kibinus, vis valgau ir valgau pas ją :)) tai Manvis užsiminė: "O kada pati kibinus iškepsi?" Kadangi per Irinos gimtadienį mačiau kaip ji juos gamina, tik žiūrėjau ne su ta mintim, kad ir pati kepsiu, tai neįsidėmėjau kiek ir ko ji ten deda. Tai visagalis internetas padėjo atgaminti receptą.

O šiandienos desertas - aguoniukas. Jo paragavau draugų namuose (parduotuvinį), o viską juk įmanoma pasigaminti ir namie, bet apie jį - kada nors vėliau kitas dienoraštis.

Kibinų tešlai naudojau:

• 1 kg 550D miltų;
• 450 gr EVE margarino (su juo gaunasi ne tokie kieti kibinai. Pati naudojau Vilniaus margariną, tai šiek tiek galėjo būti minkštesni);
• 4 kiaušiniai;
• 200 gr riebios grietinės (mažas indelis);
• žiupsnelis druskos.

Tikrieji kibinai gaminami iš mielinės tešlos, bet net Trakuose gamina iš tokios pat kaip aš dariau.

Kibinų įdarui naudojau:

• 1 kg 50/50 kiaulienos/jautienos faršo (pas mane buvo jo 1200 gr, tai iš likusio sėkmingai iškepiau netikrą zuikį);
• 4 vidutinio dydžio svogūnus! Svogūnų jokiu būdu nereikia gailėti, nes jie sukepa, o svogūnai turi LABAI gerai jaustis kibinuose;
• 50 gr to pačio margarino;
• prieskonių pagal skonį (aš naudojau labai nemažai mairūno).

Gaminimo eiga: Pirmiausia gaminame tešlą. Imam didelį bliūdą, supilam visus miltus, imam margariną, supjaustom gabaliukais ir dedam į tą patį bliūdą pas miltus, įberiam žiupsnelį druskos. Viską sutrinam rankom, kad sviestas gerai pasiskirstytų po tešlą. Jeigu trinant lieka mažų sviesto gabaliukų - nieko tokio, svarbu, kad sviestas pasiskirstytų tolygiai. Nereikia ir persistengti. Tada imam 3 kiaušinius (pas mane jie buvo tikrai dideli, tai į tešlą dėjau 3 ir vieną pasilikau aptepimui), juos įmušam į tešlą, sudedam grietinę. Ir vėl viską maišom rankom, minkom, maišom, minkom :) kol tešla nebelips prie rankų ir neliks nesuminkytų miltų. Gerai išminkytą tešlą dedam į šaldytuvą pastovėti kol pasigaminsim įdarą.

Imam faršą ar kitą pasirinktą mėsą (kapotą, pjaustytą ar dar kaip kam patinka), sudedam 50 gr margarino. Nusilupam svogūnus ir supjaustom kubeliais (ne per smulkiai, kad nesukeptų per daug). Mėginau pjaustyti su blenderiu, nes labai jau ašarojau daug, bet per smulkiai gavosi, tai teko pabaigti rankom pjaustyt :) Neišsigąskit, kai atrodys, kad čia labai jau daug tų svogūnų - jų nebus per daug. Kai supjaustom - beriam į faršą, pridedam irgi nemažai visokiausių prieskonių pagal skonį, druskos. Viską gerai sumaišom. Vėl gi maišiau su rankom, nes su tais šaukštais, tai daugiau terlionės negu tolko. Įdaras paruoštas.

Traukiam iš šaldytuvo tešlą ir formuojam maždaug vienodo dydžio rutuliukus (jų turi gautis apytiksliai 30). Patogiau juos iškart susiformuoti, negu, kad paskui liks tešlos ar jos neužteks ar kibinai bus per maži ir pan. Kai tešla padalinta į lygias 30 dalių, galim pradėt formuot kibinus. Imam tešlos rutuliuką, jį kiek paspaudžiam ant stalo, iškočiojam su kočėlu, dedam paruoštą įdarą, labai gerai užspaudžiam kraštus ir formuojam pynutę. Man ji nesigavo labai graži, bet nuo to skonis nesuprastėjo :) Bet ir tai, kaip pirmam blynui, tai labai manau neblogai pavyko :) Va, suformuojam visus 30 kibinų, įkaitinam orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros. Skardą išklojau kepimo popieriumi, sudedam kibinus. Išplakam vieną likusį kiaušinį ir juo aptepam visus kibinus, kad iškepę butų ne tik skanūs, bet ir gražūs. kai orkaitė įkaista - pašaunam kibinus ir kepam 30-35 minutes, kol gražiai parus.

Internete teko skaityti, kad sudėjus kibinus į skardą, reikia padaryti po kelias skylutes su dantų krapštuku, kad kibinai nesusproginėtų ir kad neišbėgtų susikaupęs skystis. Pati to dar nebandžiau, bet kitą kartą kai kepsiu - būtinai pamėginsiu, nors ir dabar sutrūko vos keli kibinai.

Jeigu reikia vizualinės informacijos - puikiai susuktas "filmukas" apie kibinų gaminimą. Receptas kiek skiriasi nuo manojo, bet labai nedaug, tai galit žvilgtelėt, kad aiškiau būtų.

Taigi, traukiam skaniai apskrudusius kibinus iš orkaitės ir bėgam gamintis sultinio, kol šiek tiek atauš, kad galima būtų skaniai valgyti :)

Skanaus!

Sumuštinukai su baltojo pelėsio sūriu ir uogiene

Dabar gyvenu mintimis apie kačiuką, tai net sunku prisėsti ir nuveikti ką nors su juo nesusijusio. Taip, nusprendėme, kad mums reikia namie kažko šilto, mielo, kad visada pasitiktų, praskaidrintų nuotaiką, kad būtų kuo rūpintis. Po ilgo kelio iki kompromiso (man patinka persai, ilgaplaukiai, o jam patinka trumpaplaukiai, su "katinišku" snukučiu) visgi nusprendėme, kad ieškosime Rusų mėlynojo. Mhm, to grakštaus, nepaprasto grožio ir atsidavusio šeimininkams, kačiuko. Tai nebuvo impulsyvus sprendimas, daug skaičiau apie visas veisles, o ir šiaip žiūrinėjau prieglaudose kokie kačiukai yra, bet ten jeigu būna mažiukų, tai labai greit jie suranda namus. Po ilgų skaitymų iki išnaktų, visgi supratau, kad perso niekada nenorėčiau turėti, ir svarstėm apie Rusą ir Britą. Bet nusprendėm, kad visgi rusai arčiau širdies, kaip bebūtų :):) Taigi, kačiukas atsikraustys pas mus gyventi gegužės mėnesį. Vos tik FB užsiminiau, kad skaitinėjuos apie rusus, pažįstama parašė, kad jos draugė kaip tik pardavinėja vieną kačiuką. Gimęs kovo 8 d. :) taigi prie mamos turi būti 2-3 mėnesius, kad įgautų pakankamai imuniteto, išmoktų iš mamos pagrindinių dalykų. O per tą laiką kaip tik ir įsigysim viską, ko kačiukui reikės (drąskyklę/laipynę gaminsim patys). Pasižadam mylėti, atsakingai auginti ir rūpintis :)

O dabar apie maistą... kuriam lieka vis mažiau laiko :)

Mėgstantiems pelėsinį sūrį... Niekada nebūčiau pagalvojus, kad jis gali būti patiekiamas ant sumuštinio su uogiene. Bet uogienė ir sūris pasirodo labai labai dera!

Taigi imam sumuštinių baltą duoną, pjaustom balto pelėsio sūrį (naudojau savo mėgstamiausią - su graikiškais riešutais). Duoną truputį paskrudinam (aš tai dariau orkaitėj), kai mačiau, kad jau beveik apskrudo, uždėjau supjaustytą sūrį ir dar truputį palaikiau orkaitėj, kad sūris išsilydytų. Traukiam lauk, dedam ant viršaus mėgstamos uogienės ar džemo ir...

Skanaus!

P.S. Gal kas turi kokių variantų dėl kačiuko vardo?

Salotos su rūkyta vištienos krūtinėle

Kiekvieną dieną norisi vis ką nors įdomaus ir vis ką nors kitokio sugalvoti pagaminti pietums. Bet kartais vis pritrūksta idėjų ar žinių tam. Knaisiojausi po visagalį internetą ieškodama ką nuveikti su rūkyta vištienos krūtinėle (o kaip gi ji atsirado pas mus namie? Čia vienas iš tėčio atgabentų skanumynų, kad vaikas nemirtų badu :))) ). Ir labiausiai akį patraukė tos salotos visokios, bet juk vyro nepamaitinsi vien su salotom, juk reikia ir kažko karšto, labiau mėsiško. Tada pasinaudojau visagaliu facebook'u ir ten klausiau liaudies ką galima skanaus pagamint su šiuo produktu. Gavau kelis įdomius pasiūlymus, bet visgi kažkodėl apsistojau ties mišraine. O kuo mišrainė skiriasi nuo salotų? Čia tarp kitko toks pamąstymas... Kuris pavadinimas šiam patiekalui labiau tinka? Hm.

Taigi, mano "vyras" (oficialiai ne vyras, bet giminė tokia, na, ne moteris :) ) šiandien turės išgyventi be karšto patiekalo. Jeigu ką, visada šaldytuve yra užšaldytų naminių koldūnų :))

Mano salotų variantui reikės:

• Pusės rūkytos vištos krūtinėlės ar bet kurios kitos rūkytos vištos dalies;
• Trijų pomidorų;
• Trijų marinuotų agurkų;
• Pusės indelio konservuotų kukurūzų;
• Pusės galvutės česnako;
• Baltos sumuštinių duonos;
  
• Trupučio poro;
• Šviežiai maltų pipirų;
• Majonezo.

Paruošimas būtų toks: Vištieną (nulupus odą ir iškaulinėjus), pomidorus, agurkus supjaustom kubeliais. Česnakus pjaustom kiek smulkiau nei kubeliais :) Porą smulkinam žiedukais. Viską dedam į dubenį, įdedam kelis šaukštus majonezo, sumalam pipirų ant viršaus, viską gerai išmaišom. Tada kišam duoną į orkaitę keliom minutėm, paskui apverčiam, kad apskrustų iš abiejų pusių (žiūrim, kad nesudegtų!). Apskrudusią traukiam lauk, atvėsinam, supjaustom norimo dydžio kubeliais, užbarstom ant paruoštų salotų ir...

Skanaus!

Mmmm...

Kepti obuoliai

Nusipirkote nelabai kam tikusius obuolius? Atsibodo įprastas obuolio skonis? Tada Jums kaip tik tinka kepti obuoliai!!! :)))

O šiaip prisiminiau kaip močiutė prieš kelias savaites nusipirko nelabai kokius obuolius (labai kietus), tai kad jų neišmesti - išsikepė. Aš atsimenu, kai maža buvau, man irgi kepdavo obuolius. Tai pamaniau, kodėl gi ne? Ir kaip tik tėtis atvažiavo aplankyt, atvežė visokių gardumynų (tarp jų ir obuoliai).

Internete prisiskaičiau visokiausių įmantrių receptų kaip tuos obuolius galima iškepti, bet pasinaudojau pačiu paprasčiausiu - močiutės patarimu. Ingridientus visada namie galima rasti pas kiekvieną, o ir pagamint labai paprasta.

Imam kiek tik širdis geidžia obuoliukų, nuplaunam, perpjaunam pusiau, išskaptuojam sėklas. Tada aš bėriau ant vienos puselės rudąjį cukrų ant viršaus, o ant kitos puselės šaukštelį medaus. Aš kepiau mikrobangų krosnelėj, bet aišku skaniau ir sveikiau kepti orkaitėje. Bet kam dėl vieno obuolio deginti šitiek elektros... :) Kai iškepa obuoliukai (matosi pagal cukrų/medų ir patį suminkštėjusį obuolį) galima užsibarstyti cinamono, kad gardžiau būtų :) Arba valgyti su šokolado kremu.
Tai vat toks labai paprastas receptukas, kai norisi kažko saldesnio ir nesinori išmesti obuolių, arba jie tiesiog yra atsibodę.

Skanaus!

Šonkauliukai amerikietiškai

Visgi pabuvimas Amerikoje davė nemažai naudos ir kulinarijos srity. Ten teko ragauti pačius skaniausius keptus šonkauliukus (ribs). Ir kavinėse ir namie. Taigi nusižiūrėjom kaip jie yra paruošiami ir jau ne kartą gaminomės namie.

Visų pirma reikia juos nusipirkti :)) kadangi pas mus Lietuvoj yra labai daug mėsos prie jų, tai geriausia yra nusipirkus kiek apipjaustyti, padalinti į mažesnes dalis, kad lengviau būtų juos pagamint. Šį kartą kepėm "cielus" gabalus, bet vėliau vistiek teko supjaustyti. Tai geriau tai padaryt iš anksto, prieš marinuojant.

Marinuoti galima visaip kaip širdis geidžia. Mes išprieskoniavom, įtrynėm su česnaku ir užpylėm Jack Daniel's Barbecue Sauce (kepsnių padažu). Per naktį jie ten smagiai marinavosi, o šiandien įkišom į puodą ir reikia, kad jie visų pirma gerai išvirtų. Verdam kokią gerą valandą, kad mėsa jau beveik plėštųsi nuo kaulo.

Kai šonkauliai išverda, įkaitinam orkaitę iki 240-250 laipsnių, dedam šonkaulius ant grotelių (po grotelėmis būtinai reikia įdėti dar ir skardą, nes lašės padažas, o skardą lengviau paskui išplaut nei pridegusią visą orkaitę), ištepam viršutinę pusę barbecue padažu ir kepam kokias 10 minučių, kad padažas gerai apskrustų. Paskui apverčiam, vėl ištepam, kepam vėl kol apskrus. Tada tą tepliojimą ir kepimą galima pakartot kelis kartus, kad padažo būtų gausiai pritepta, jis duoda visą pagrindinį skonį. Kai jau manote, kad užtenka, aptepkite dar kartą ir dėkit į lėkštę :)

Garnyrui puikiai tinka mūsų lietuviška obuolienė (deja šiandien jos neturėjau, reiks būtinai iš močiutės atsivežti), bulvytės ar rauginti kopūstai. Reikia truputį atsverti tą padažo saldumą. Ir labai labai norėjosi daržovių šviežių... Mmm... Bet taip ir būna, kai nėr laiko (ar šiaip tingisi) važiuoti iki parduotuvės.

Su Lietuvoj parduodamu kepsnių padažu kepti šonkaulių dar nemėginau, tai net nežinau koks ten jo skonis, bet manau turėtų irgi gautis pakankamai skaniai. Kas išmėgins - labai būtų malonu sulaukti komentarų :)

Skanaus!

French Toast

Yra begale būdų kaip pasigaminti tą žymų French Toast'ą. Jau anksčiau rašiau apie cinamoninį jo variantą, o tuo pačiu gaminau ir paprastą, tai kartu įdėsiu ir jo receptuką. Jis ne toks saldus, puikiai tinka pusryčiams ar kaip desertas su saldesniais ledais.

Reikės: (tokio kiekio užtenka visai armijai pavalgyti arba galima plakinį atsidėti kitiems pusryčiams)

• Sumuštinių duona ar batonas (geriau kiek pastovėjęs, padžiuvęs, nes mūsų duoną pjausto labai plonai, ir šiaip yra išpūsta ir minkšta, o mums reikia kiek kietesnės. Pati naudojau minkštą, tai nuotraukoj matosi, kad būtų geriau kiek pastovėjus);
• 200 ml pieno;
• 2 kiaušiniai;
• keli lašeliai migdolų esencijos (suteikia labai malonų kvapą);
• cukraus pudros (jei norisi bent kažkiek saldumo);
• gabalėlio sviesto.
  

Išplakam kiaušinius su pienu, įlašinam esencijos, išmaišom. Įkaitinam keptuvę su sviestu, pamirkom batoną iš abiejų pusių plakinyje po kelias sekundes (kad nepermirktų) ir dedam į keptuvę. Kepti reikia ne ant kaitriausios ugnies, nes paviršius greit apdegs, o vidus neiškeps. Ant elektrinės viryklės naudojau 6-7 ugnį. Ir kepam kol gražiai apskrus iš abiejų pusių.

Patiekiam su ledais ar apibarsčius cukraus pudra.

Skanaus!

Cinamon French Toast

Kaip gera išsidrėbti ant sėdmaišio prie lango ir matyti kaip saulutė šildo... O dar skaniai pavalgius (persivalgius)... :)) Ir taip sąžinę graužia, nes reikia mokytis. O taip tingisi... Mieliau pasikuisiu virtuvėj ar susitvarkysiu namus ar dar bet ką gero nuveiksiu.
Na dabar apie linksmesnį dalyką - maistą. Vakar benaršydama internete prisiminiau paaaaatį skaniausią French Toast'ą kokį tik esu gyvenime valgius. Deja turbūt niekada nebeteks man jo paragauti. Jis buvo patiekiamas pusryčiams vienam mažam, labai jaukiam Amerikos viešbutyje pusryčiams. Mes jį darydavom kaip ir įprastai, su pienu, kiaušiniu, lyg ir nieko ypatingo, kepdavom ant keptuvės su sviesto gabalėliu, bet visa esmė slypi tame, kad ten buvo speciali duona - cinamoninė. Kaip pas mus yra cinamoninės bandelės, tai ten kažkas panašaus, tik duona ir su žymiai daugiau cinamono. Kažkas nepaprasto... Dar dabar atsimenu tą skonį. Tai va, sugalvojau, kad reikia ir man pasigamint pusryčiams tokį, ar bent panašų, skanėstą.

Ingridientai:

• 200 ml pieno;
• 2 kiaušiniai;
• sumuštinių duona ar batonas (geriausia, kad būtų kiek pastovėjęs/padžiuvęs, nes jeigu perkam supjaustytą, tai riekelės kiek per plonos-per minkštos);
  
• cinamonas pagal skonį;
• rudas cukrus;
• ledų kaušelis (jie čia būtų laaaabai tikę, bet deja namie jų nebuvo).

Paruošimas labai paprastas. Suplakam kiaušinius su pienu, įberiam cinamono, pamaišom. Tada įkaitinam keptuvę su gabalėliu sviesto. Imam batoną, dedam į plakinį, palaikom kelias sekundes, apverčiam, vėl kelias sekundes palaikom ir dedam į keptuvę. Kepti reikia ne ant karščiausios ugnies, nes išorė apsvils, o vidus liks neiškepęs. Aš su elektrine virykle kepiau ant 6-7 karštumo ugnies. Kai įdedam batoną į keptuvę - pabarstom ruduoju cukrumi. Kai viena pusė apkepa, apverčiam ir pabarstom kitą pusę cukrumi. Ir kai gražiai apskrunda traukiam lauk ir skanaujam su ledais ar plakta grietinėle ar dar kuom patinka. Kadangi gaunasi pakankamai saldu, tai labai tinka prie arbatos be cukraus ar kavos.

Skanaus!