2010 m. kovo 4 d., ketvirtadienis

Pomidorų sriuba pagal Jame Oliver

Kai jau nebeužtenka lietuviškų receptų...

Norėjosi kažko labai pomidoriško. Pradėjau beabejo vartyt visas turimas kulinarijos knygas ir žurnalus, bet nepagelbėjo. Antras žingsnis - internetas, bet irgi nepadėjo! (Pasirodo ir taip būna)... Bet patikimiausias šaltinis neapvylė - draugo pagalba :)) Aistė pasiūlė pamėgint Jamie Oliver pomidorų sriubą. Ir pamėginau! Nors dariau gal ir ne viską kaip jis parašęs, bet sakyčiau visai vykusiai pavyko :) Siūlau ir kitiems pamėginti:

Sriubytei reikia:
  • Svogūno galvos;
  • Česnako skiltelės;
  • Šviežių bazilikų (kadangi šviežių neturėjau, tai naudojau džiovintus);
  • 6 valgomieji šaukštai grietinėlės;
  • 1 litras daržovių sultinio;
  • Morka;
  • Alyvuogių aliejaus;
  • Arbatinio šaukštelio raudonojo vyno acto (naudojau paprasto acto pusę šaukštelio);
  • 2 kiaušinio tryniai;
  • 1 kg labai gerai prinokusių ne parduotuvinių pomidorų (nors maniškiai buvo iš Maximos ir sriubytė gavosi tikrai gardi, bet jau laukiu nesulaukiu vasaros, kai bus močiutės pomidorai...mmm...).
Susmulkinam svogūną, česnako skiltelę, morką (aš viską dėjau į blenderį, tik morką tarkavau rankom), įpilam į keptuvę ar puodą alyvuogių aliejaus ir kepinam susmulkintas daržoves ant mažos ugnies. Tada į kitą bliudelį sumaišom grietinėlę, kiaušinių trynius ir šlakelį acto. Viską sudedam kartu į keptuvę su daržovėm. Kepam ~20 min (man užteko 15 min.,kol daržovės sukepė). Nepamirškim karts nuo karto (gana dažnai) pamaišyt!

Per tą laiką kol viskas kepa, galime pasiruošti pomidorus, o tai padaryt labai paprasta. Sudėkim pomidorus į indą ir užpylę verdančiu vandeniu palaikom iki minutės laiko. Tada išimam ir nulupam odelę. Pačius pomidorus smulkiai supjaustom arba taip pat įmetam į blenderį ir susmulkinam iki košės.

Paruoštus pomidorus pilam į puodą su vištienos sultiniu, sudedam visas apkepusias daržoves, įdedam kelis žiupsnelius baziliko, druskos, šviežiai maltų pipirų, uždengiam dangčiu ir vėl verdam 20 min. Išvirus sriubai rekomenduojama ją vėl pertrinti su blenderiu ar mikseriu ar kombainu ar dar belenkaip, bet manoji man buvo pakankamai pertrinta, tai aš daugiau nieko ir nebedariau. Ir sriubytė baigta! :)

Mano patarimas būtų toks - sultinį išsivirti iš anksto, nes viską daryt tuo pačiu metu gana sudėtinga, tai ir virtuvė paskui atrodo kaip po karo :)) Juo labiau, kad man tešla kilo bandelėms su cinamonu, tai knietėjo ir jas kuo greičiau padaryt :)) Ir nebijot eksperimentuot. Kitą kartą kai darysiu - dėsiu susmulkintą jelapeno pipiriuką ar tabasco padažą.

SKANAUS!

Lauksiu atsiliepimų :)

2010 m. kovo 2 d., antradienis

Šokoladiniai saldainiai su pistacijomis

Ryte atsikėlus įsijungiau televizorių (ko šiaip niekada nedarau) ir pamačiau, kad Gidonas Šapiro kažką labai skanaus ketina gaminti. O žinant, kad jo receptai yra labai paprasti, nusprendžiau, kad nesugaišiu daug laiko jeigu užsirašysiu. Tai štai kas gavosi...
  • Viena plytelė juodojo šokolado;
  • Du šaukštai sviesto;
  • Pusė indelio kondensuoto pieno;
  • Pistacijų pagal skonį.
Receptukas labai paprastas, bet gaunasi nepaprastai skanūs saldainiai! Taigi... Tirpiname šokoladą, įdedam sviestą, leidžiam ištirpti, kad neliktų jokių gumulų, tada pilam pusę indelio kondensuoto pieno ir vėl viską gerai kaitinam. Kol masė šildosi ant viryklės, išsilukštenam pistacijas ir patraiškom jas su peiliu, kad būtų smulkesnės. Bet nereikia per daug susmulkinti, nes skaniau, kai jaučiasi jų didesni gabaliukai. Galiausiai - sudedam pistacijas ir dar kiek pakaitinam. Gidonas išklojo lėkštę folija, supylė visą masę ir šaldytuve šaldė, o aš sudėjau masę į "sandwich bag'a" (kaip ir darydama tinginį) ir šaldžiau šaldytuve kelias valandas. Pasižiūrėjus Gidono video, jam tie saldainiai nelabai sustingo. Galvojau nejaugi jie tokie ir gausis... Bet sustingo kuo puikiausiai po kelių valandų šaldytuve. Aišku, visko nesuvalgėm iškart, tai šiandien ryte saldainiai buvo dar puikesnės formos :) Supjaustom sustingusią masę nedideliais gabalėliais ir vaišinamės prie kavos ar net gi pieno puodelio! Puiku nustebinti užklydusius svečius.

Rekomenduoju.
SKANAUS!

2010 m. vasario 27 d., šeštadienis

Vištiena a la "Maryland"

Kiek gi galima su tais saldumynais, ane? :)) juk reikia ir MAISTO (kaip mano draugas pasakytų...) :)) Tai va, turėjom šaldytuve vištienos filė, pavartėm receptų knygą, pasitelkėm fantaziją ir štai kas gavosi:
  • vištienos filė;
  • miltai;
  • du kiaušiniai;
  • maltų džiūvėsių;
  • prieskoniai pagal skonį;
  • sviestas/margarinas/aliejus blėkai ištepti;
  • vorčesterio padažo.
Vištienos filė supjaustom norimo dydžio juostelėmis/gabalėliais, išprieskoniuojame, išmirkom vorčesterio padaže (galima tokiam mišiny ją pamarinuot kelias valandas), tada susiplakam kiaušinius, pasiruošiam miltus ir džiūvėsius (įsiberiam į lėkštutes), vištieną apvoliojame miltuose, tada plaktame kiaušinyje, o galiausiai - džiūvėsiuose. Suvoliojam visą mėsą ir leidžiam paviršiui nudžiūti. Per tą laiką orkaitę įkaitinam iki 225 laipsnių, skardą ištepam riebalais, pašaunam į orkaitę, kad riebalai įkaistų. Kai jau įkaista, dedam vištieną ir kol ji kepa (20-25 min.) galime pasigaminti salotas, išsivirti ryžius ir susimaišyti padažą prie vištienos. O kai vištienos viena pusė paruduoja - apverčiam ir leidžiam toliau skaniai skursti ir tęsiam salotų ir padažo gaminimo procesą.

Salotos pagamintos pačios paprasčiausios: salotų lapai, žaliosios alyvuogės, pomidorai, švieži agurkai, šviežia paprika, poras. Viską supjaustom, užpilam šlakeliu alyvuogių aliejaus ir išspaudžiam citrinos sulčių.

Padažas: kečiupas, majonezas, krapai, išspaustas česnakas. O išvirtus ryžius pagardinam tamsiuoju sojos padažu.

Vištiena gaunasi labai traški ir begalo skani. Bene skaniausia vištiena, kurią teko kada valgyti :)

REKOMENDUOJU.
Skanaus! :)

Tinginys

Kai norisi kažko greito, lengvai pagaminamo ir skanaus... :) Mano ir mano draugo mėgstamas skanėstas - tinginys! Senokai jau dariau, bet paskutinį kartą dar ir nufotografuot spėjau kol jis dar buvo nesuvalgytas :)) Tai nusprendžiau, kad visgi reikia įdėt ir šitą receptuką.

Daug kas deda į jį ir razinas ir dar visokį biesą, bet aš gaminu patį paprasčiausią ir mum jis pats skaniausias:
  • 100 gr.sviesto;
  • 2-3 valgomieji šaukštai tos karčiosios kakavos(nuo jos kiekio priklausys tinginio saldumas/kartumas);
  • vienas indelis kondensuoto pieno (naudoju rusišką, močiutė vis užtinka jį turguj, nes jis žymiai tirštesnis ir aišku, skanesnis, bet be abejo galima naudot ir esantį parduotuvėse );
  • du pakeliai sausainių Gaidelis (mėginau ir su kitokiais visokiais karameliniais ir t.t.,bet visgi skaniausia su paprasčiausiais Gaideliais).
Gaminimo eiga irgi labai paprasta:
Visus sausainius sulaužom, sutrupinam (kuo smulkiau-tuo geriau, bet ne į miltus :) mėginau naudot kažkada kombainą šitam reikalui, bet nepasiteisino - sutrupina per smulkiai). Tada ištirpinam sviestą, suberiam kakavą, išmaišom, kad neliktų gumuliukų, sudedam kondensuotą pieną, viską gerai išmaišom ir galiausiai viską supilam ant sausainių ir vėl maišom :) Gautą masę aš dedu į vadinamuosius užsegamus "sandwich bag'us", kiti deda į tuos pačius sausinių pakelius ar į paprastus maišelius. Svarbu gerai suspausti dedant, kad gautųsi kietas. Ir reikia šaldytuve palaikyti kelias valandas kol sustings iki norimo kietumo :)

SKANAUS!

Mmm... berašydama ir pati užsimaniau :)

2010 m. vasario 26 d., penktadienis

Proginiai sausainukai

Pagaliau prisiruošiau vėl brūkštelėti ką nors skanaus :) Nors Šv.Valentino dienos ir nešvenčiu, bet mamos įpareigota turėjau iškepti sausainių ir nuvežti močiutei i reabilitaciją. Ir kadangi vasario 14-ta diena yra ne tik Valentinas, o ir draugo sesės gimtadienis, tai nusprendėm tuo pačiu ir jai padaryt šiokią tokią smagią mažą staigmenėlę :)

Formelės naudotos amerikietiškos, kaip ir glajai visi dekorui daryt. O receptukas buvo pridėtas prie vienų iš formelių, tai daug nemąsčius ėmiau ir padariau.

Sausainukams reikia:
  • Pusantro puodelio tirpinto sviesto;
  • Vieno puodelio cukraus;
  • Pusė arbatinio šaukštelio druskos;
  • 6 kiaušinio tryniai;
  • 2 arbatiniai šaukšteliai vanilės ekstrakto (kadangi jos namie neturėjau, tai vanilę pakeičiau migdolais);
  • 4 puodeliai miltų.
Kepimo eiga labai paprasta. Dideliame dubelnyje sumaišom išlydytą sviestą, cukrų ir druską kol masė bus puri. Sudedam kiaušinio trynius, vėl gerai išmaišom (jei maišom rankom - dedam po vieną trynį, o jei su mikseriu - galima ir visus iš karto), įdedam vanilę/migdolus, beriam po truputį miltus. Sumaišytą tešlą uždengiam maistine plėvele ir paliekam šaldytuve keliom valandom. Įkaitinam orkaitę iki 190 laipsnių, išimam tešlą iš šaldytuvo ir palaikom kambario temperatūroj 10 minučių, iškočiojoam tešlą ir su formelėmis išpjaustom. Sudeliojam sausainukus į blėką (blėką išklojam kepimo popieriumi) palikdami tarpus tarp sausainių ir kepam 14-16 minučių (kol sausainiai švelniai paruduos). Iškeptus sausainius galima padekoruoti.

Skanaus! :)

2010 m. sausio 10 d., sekmadienis

Makaronai su tunu


Po saldumynų, reikia ko nors ne tokio saldaus... Taigi sugalvojau įdėti vieno iš savo mėgstamiausių patiekalų receptą - Makaronai su tunu.

Dviem nemažom porcijom naudojau:
  • indelį smulkinto tuno (savo sultyse ar aliejuje, nėra skitumo)
  • gerą saują spagečių
  • 3-4 šaukštai pomidorų padažo (naudojau pusę čili, pusę paprasto)
  • marinuota paprika pagal skonį (nesvėriau kiek dėjau, nes naudoju močiutės marinuotą papriką. Ji tokia saldžiarūgštė, o receptas-paslaptis :) )
  • žiupsnelis prieskonių makaronams
O gaminimo eiga būtų labai paprasta. Verdam spagečius, likus 5ioms minutems iki išvirimo, į keptuvę dedam tuną, supjaustytas paprikas gabaliukais ir pakepam kelias minutes, kad sušiltų. Tada įdedam pomidorų padažo, dar truputį pakepam, pašildom maišydami. Išgriebiam spagečius, sudedam į lėkštes ir uždedam tuną su paprikomis. Makaronus ant viršaus pabarstom makaronų prieskoniais.

Labai paprasta ir labai skanu!

Skanaus!

2010 m. sausio 5 d., antradienis

Šimtalapis

Ir man pribrendo reikalas iškepti šimtalapį. Draugo mama labai daug kartų jį minėjo kaip kažkokį labai ypatingą pyragą, ir labai brangų (sakė viena moteriškė jį gali iškepti už 100lt!). Ir tik pati pagaminus supratau kodėl jis toks brangus :) Ne, visai ne dėl produktų kainos, o dėl labai ilgo ir ganėtinai sunkaus darbo. Receptų ir įvairių komentarų nemažai perskaičiau prieš kepdama, bet labiausiai vadovavausi šiuo. Nors jį atknisau per šitą "Kepėjai be stabdžių" kiek pamenu...

Taigi, ingridientai:
  • 500 gr. miltų
  • 25 gr. mielių
  • 200 ml. pieno (nors reikėjo 125 ml.)
  • 3 kiaušiniai
  • 200 gr. aguonų (pagal skonį galima tas aguonas dėt. O jas paruošiau taip: subėriau aguonas iš pakelių į puodą, užpyliau verdančiu vandeniu ir paviriau 5 min. Ir palikau jas mirkti karštam vandeny iki pat pyrago paskutinio sluoksnio uždėjimo. Nusunkiau vandenį ir pertryniau su blendriu)
  • 500 gr. sviesto (82 proc.)
  • 300 gr. cukraus
  • recepte buvo parašyta, kad dar reikia kelių saujų razinų, bet aš jų nedėjau ir skonio visiškai nesugadinau.
Gaminant šį skanumyną buvo ir niurzgėjimo "kam man to reikia" ir keiksmų ir daug juoko :) teisingai "Tinginiai.com" rašė, kad totoriams reiktų pastatyt paminklą už kantrybę ir išvermę gaminant tokį šedevrą. Bet ir aš sau įrodžiau, kad ir aš galiu! Ir jis gavosi tikrai LABAI neblogas :)

Na ką, apsiginkluojam kantrybe ir pradedam!

Mieles užpilam šaukšteliu cukraus ir šaukštu drungno pieno. Reikia truputį palikti, kad pakiltų. Nuotraukoj jau kaip ir pakilusios. Kadangi nežinojom kiek čia laukt, tai mum 15 min.užteko.Tada kiaušinius su pienu paplakam, suberiam miltus po truputį ir pakilusias mieles. Štai ir mūsų tešla. Tik nedėkit daugiau miltų jeigu tešla jums pasirodys per minkšta ar nesiminkanti. Ji tokia ir turi būt! Ji beprotiškai limpa prie rankų. Kol pylėm miltus,mieles ir kiaušinius, tai tešlą leidom minkyt kombainui, bet paskui net jis pavargo (užkaito!), tai teko tešlą minkyti rankomis 30 minučių!!! Ir ne mažiau, nes ji turi prisigerti pakankamai oro, taigi minkant ji turi "spragsėti". Štai nuotrauka kaip sekėsi minkyt. Beabejo, į pagalbą pasikviečiau draugą :) Štai taip atrodė "smagusis" minkymo procesas :) ir nevarkit ir negadinkit nei miltų, nei sviesto, nei aliejaus, nes vistiek tešla lips prie rankų nors ir kaip jūs to nenorėtumėt.

Tadaaaa padalinam visą išminkytą tešlą į 5 lygias (kuo lygesnes) dalis, sudedam į ką nors ir aptepę išlydytu sviestu paliekam maždaug 40 min (priklauso kur kildinsit) kad pakiltų. Mes kildinom orkaitėj minimalioj temperatųroj, tai užteko 25 min, kad pakiltų dvigubai. Va pirma foto nepakilusios tešlos, o antra jau pakilusios.

Per tą laiką kol tešla kyla, galim išsiplauti indus, giliai pakvėpuoti, pailsėti, pasidžiaugti už lango gražiu oru ir nei nepastebėsim kaip greit ta tešla bus pasiruošusi tampymui. Tai pasiruošiam reikiamą kiekį cukraus (aš atsisvėriau, kad būtų kiekvienam lakštui po lygiai, tai gavosi po 60 gr vienam tešlos sluoksniui) ir ištirpdinam visą sviestą. Geriausia yra pasiruošti du paviršius kur galima bus tampyti tešlą. Abu paviršius sušlapinam su išlydytu sviestu, kad tešlą būtų įmanoma paskui atkabinti nuo stalo. Imam vieną gabaliuką pakilusios tešlos, truputį paminkom rankom, tada truputį pakočiojam su kočėlu ir pradedam tampyti į visas puses atsargiai. Reikia ištampyti iki popieriaus plonumo! Kuo ploniau - tuo geriau. Mum beabejo tešla ir plyšo, ir teko vienam laikyt už vieno tešlos galo, nes kai kitą galą tempi, tai anas galas traukiasi ir t.t. :) bet šitą "malonumą" pajausit, kai gaminsit ir pačios rasit išeitis. :) Va nuotrauka kaip atrodė vienas iš tešlos sluoksnių. Taip, net stalas persimatė.
Ištampytą tešlos sluoksnį GAUSIAI aptepam/apipilam sviestu, tada GAUSIAI (man gavosi po 60 gr) apipilam cukrumi. Va taip atrodė. Tik vietom cukrus susigėrė į aliejų, tai jo ir nesimato todėl, šiaip tolygiai paskirstytas.
Antrą lakštą irgi pakočiojam, šiek tiek patampom ir uždedam ant pirmo jau paruošto lakšto, kur tampymą baigiame iki popierinio plonumo. Vėl sviestas, vėl cukrus. Visus 5 lakštus taip padarom. Ant paskutinio, prie pat krašto sudedame aguonas (jei kas darys su razinom, tai ant aguonų dar užbarstykit ir razinų). Va taip atrodė pas mane visi 5 lakštai apteplioti ir jau su aguonom.
Tada LABAI atsargiai mėginam atplėšti visą tešlą nuo stalo! Šitoj vietoj viena irgi nebūčiau sugebėjus, nes reikia saugot, kad tešla neplyštų, kad aguonos nepabėgtų ir dar kad vyniotųsi abu galai tolygiai. Nuo aguonų krašto pradedam vynioti, suvyniojam į standų volelį (dešrą :)))). Vėl atsargiai perkeliam į kepimo formą.Kadangi šiam skanumynui reikalinga apvali forma su skyle per vidury, tai aš tokios neturėdama, įdėjau jį į paprastą apvalią formą, o per vidurį įstačiau mažą stiklainiuką (nuo garstyčių). Forma pas mane 26cm, tai stiklainiuko reikėjo kuo mažesnio.
Neskubėkim, dar negalima jo kepti. Jis dar turi..... iškilti! :))) Aš vėl dėjau į orkaitę ant minimalios temperatūros ir laukiau valandą laiko kol pyragas pakils. (Nuotraukoj jis jau pakilęs). Taigi kol kyla, susitvarkom visą virtuvę, atsigramdom visus stalus ir viską kas aplinkui nuo sviesto, išsišluojam grindis, išsiplaunam irgi, nes visur pilna sviesto, cukraus ir kur ne kur dar aguonų galima užtikti :) ištiesiam kojas, išgeriam skanios arbatos ir laukiam kol šimtalapis (ančiasnapis, kaip mano draugas jį praminė, neklauskit kodėl - nežinau :))) išsipūs dar kartelį. Tarp visų šitų džiaugsmų, nepamirštam orkaitės įkaitinti iki 180 laipsnių (aišku tik tuo atveju, jeigu šimtalapį kildinat ne joje) :):):) Kai pakyla, galima pašauti į orkaitę. Visur rašo, kad kepti reikia 1-1,5 h, bet aš kepiau nepilną valandą. Ir praėjus 20 min viršų uždengiau folija ir kaitinimą palikau tik iš apačios, kad viršus neperdegtų ir neišsausėtų.

O kiek laimės kai iškepa! Ir jos dar daugiau, kai paragauji ir supranti, kad 5-ias valandas vargai ne veltui!!! (laikas buvo skaičiuotas nuo mielių trynimo iki pyrago išėmimo iš orkaitės)

Gavosi gal ir ne pats gražiausias, bet tikrai labai skanus!
Tikrai verta susikaupti ir pamėginti BENT vieną kartą išsikepti tokį skanumyną.

Kantrybės visoms kas mėgins ir SKANAUS! :)