Ir man pribrendo reikalas iškepti šimtalapį. Draugo mama labai daug kartų jį minėjo kaip kažkokį labai ypatingą pyragą, ir labai brangų (sakė viena moteriškė jį gali iškepti už 100lt!). Ir tik pati pagaminus supratau kodėl jis toks brangus :) Ne, visai ne dėl produktų kainos, o dėl labai ilgo ir ganėtinai sunkaus darbo. Receptų ir įvairių komentarų nemažai perskaičiau prieš kepdama, bet labiausiai vadovavausi
šiuo. Nors jį atknisau per
šitą "Kepėjai be stabdžių" kiek pamenu...
Taigi, ingridientai:
- 500 gr. miltų
- 25 gr. mielių
- 200 ml. pieno (nors reikėjo 125 ml.)
- 3 kiaušiniai
- 200 gr. aguonų (pagal skonį galima tas aguonas dėt. O jas paruošiau taip: subėriau aguonas iš pakelių į puodą, užpyliau verdančiu vandeniu ir paviriau 5 min. Ir palikau jas mirkti karštam vandeny iki pat pyrago paskutinio sluoksnio uždėjimo. Nusunkiau vandenį ir pertryniau su blendriu)
- 500 gr. sviesto (82 proc.)
- 300 gr. cukraus
- recepte buvo parašyta, kad dar reikia kelių saujų razinų, bet aš jų nedėjau ir skonio visiškai nesugadinau.
Gaminant šį skanumyną buvo ir niurzgėjimo "kam man to reikia" ir keiksmų ir daug juoko :) teisingai "Tinginiai.com" rašė, kad totoriams reiktų pastatyt paminklą už kantrybę ir išvermę gaminant tokį šedevrą. Bet ir aš sau įrodžiau, kad ir aš galiu! Ir jis gavosi tikrai LABAI neblogas :)
Na ką, apsiginkluojam kantrybe ir pradedam!
Mieles užpilam šaukšteliu cukraus ir šaukštu drungno pieno. Reikia truputį palikti, kad pakiltų. Nuotraukoj jau kaip ir pakilusios. Kadangi nežinojom kiek čia laukt, tai mum 15 min.užteko.
Tada kiaušinius su pienu paplakam, suberiam miltus po truputį ir pakilusias mieles. Štai ir mūsų tešla. Tik nedėkit daugiau miltų jeigu tešla jums pasirodys per minkšta ar nesiminkanti. Ji tokia ir turi būt! Ji beprotiškai limpa prie rankų. Kol pylėm miltus,mieles ir kiaušinius, tai tešlą leidom minkyt kombainui, bet paskui net jis pavargo (užkaito!), tai teko tešlą minkyti rankomis 30 minučių!!! Ir ne mažiau, nes ji turi prisigerti pakankamai oro, taigi minkant ji turi "spragsėti". Štai nuotrauka kaip sekėsi minkyt. Beabejo, į pagalbą pasikviečiau draugą :) Štai taip atrodė "smagusis" minkymo procesas :) ir nevarkit ir negadinkit nei miltų, nei sviesto, nei aliejaus, nes vistiek tešla lips prie rankų nors ir kaip jūs to nenorėtumėt.
Tadaaaa padalinam visą išminkytą tešlą į 5 lygias (kuo lygesnes) dalis, sudedam į ką nors ir aptepę išlydytu sviestu paliekam maždaug 40 min (priklauso kur kildinsit) kad pakiltų. Mes kildinom orkaitėj minimalioj temperatųroj, tai užteko 25 min, kad pakiltų dvigubai. Va pirma foto nepakilusios tešlos, o antra jau pakilusios.
Per tą laiką kol tešla kyla, galim išsiplauti indus, giliai pakvėpuoti, pailsėti, pasidžiaugti už lango gražiu oru ir nei nepastebėsim kaip greit ta tešla bus pasiruošusi tampymui. Tai pasiruošiam reikiamą kiekį cukraus (aš atsisvėriau, kad būtų kiekvienam lakštui po lygiai, tai gavosi po 60 gr vienam tešlos sluoksniui) ir ištirpdinam visą sviestą. Geriausia yra pasiruošti du paviršius kur galima bus tampyti tešlą. Abu paviršius sušlapinam su išlydytu sviestu, kad tešlą būtų įmanoma paskui atkabinti nuo stalo.
Imam vieną gabaliuką pakilusios tešlos, truputį paminkom rankom, tada truputį pakočiojam su kočėlu ir pradedam tampyti į visas puses atsargiai. Reikia ištampyti iki popieriaus plonumo! Kuo ploniau - tuo geriau. Mum beabejo tešla ir plyšo, ir teko vienam laikyt už vieno tešlos galo, nes kai kitą galą tempi, tai anas galas traukiasi ir t.t. :) bet šitą "malonumą" pajausit, kai gaminsit ir pačios rasit išeitis. :) Va nuotrauka kaip atrodė vienas iš tešlos sluoksnių. Taip, net stalas persimatė.
Ištampytą tešlos sluoksnį GAUSIAI aptepam/apipilam sviestu, tada GAUSIAI (man gavosi po 60 gr) apipilam cukrumi. Va taip atrodė. Tik vietom cukrus susigėrė į aliejų, tai jo ir nesimato todėl, šiaip tolygiai paskirstytas.
Antrą lakštą irgi pakočiojam, šiek tiek patampom ir uždedam ant pirmo jau paruošto lakšto, kur tampymą baigiame iki popierinio plonumo. Vėl sviestas, vėl cukrus. Visus 5 lakštus taip padarom. Ant paskutinio, prie pat krašto sudedame aguonas (jei kas darys su razinom, tai ant aguonų dar užbarstykit ir razinų). Va taip atrodė pas mane visi 5 lakštai apteplioti ir jau su aguonom. 
Tada LABAI atsargiai mėginam atplėšti visą tešlą nuo stalo! Šitoj vietoj viena irgi nebūčiau sugebėjus, nes reikia saugot, kad tešla neplyštų, kad aguonos nepabėgtų ir dar kad vyniotųsi abu galai tolygiai.
Nuo aguonų krašto pradedam vynioti, suvyniojam į standų volelį (dešrą :)))). Vėl atsargiai perkeliam į kepimo formą.Kadangi šiam skanumynui reikalinga apvali forma su skyle per vidury, tai aš tokios neturėdama, įdėjau jį į paprastą apvalią formą, o per vidurį įstačiau mažą stiklainiuką (nuo garstyčių). Forma pas mane 26cm, tai stiklainiuko reikėjo kuo mažesnio.
Neskubėkim, dar negalima jo kepti. Jis dar turi..... iškilti! :))) Aš vėl dėjau į orkaitę ant minimalios temperatūros ir laukiau valandą laiko kol pyragas pakils. (Nuotraukoj jis jau pakilęs). Taigi kol kyla, susitvarkom visą virtuvę, atsigramdom visus stalus ir viską kas aplinkui nuo sviesto, išsišluojam grindis, išsiplaunam irgi, nes visur pilna sviesto, cukraus ir kur ne kur dar aguonų galima užtikti :) ištiesiam kojas, išgeriam skanios arbatos ir laukiam kol šimtalapis (ančiasnapis, kaip mano draugas jį praminė, neklauskit kodėl - nežinau :))) išsipūs dar kartelį. Tarp visų šitų džiaugsmų, nepamirštam orkaitės įkaitinti iki 180 laipsnių (aišku tik tuo atveju, jeigu šimtalapį kildinat ne joje) :):):) Kai pakyla, galima pašauti į orkaitę. Visur rašo, kad kepti reikia 1-1,5 h, bet aš kepiau nepilną valandą. Ir praėjus 20 min viršų uždengiau folija ir kaitinimą palikau tik iš apačios, kad viršus neperdegtų ir neišsausėtų.
O kiek laimės kai iškepa! Ir jos dar daugiau, kai paragauji ir supranti, kad 5-ias valandas vargai ne veltui!!! (laikas buvo skaičiuotas nuo mielių trynimo iki pyrago išėmimo iš orkaitės)
Gavosi gal ir ne pats gražiausias, bet tikrai labai skanus!
Tikrai verta susikaupti ir pamėginti BENT vieną kartą išsikepti tokį skanumyną.
Kantrybės visoms kas mėgins ir
SKANAUS! :)
